Lengvo savaitgalio lengvas raudonas vynas su lengvais ledukais, naktis baigiasi ryte, rytas baigiasi vakare. Ir gyvenime nuolat keičias herojai. Herojai turi karts nuo karto pasikeisti, kitaip gyvenimas virs pelke.
Šiek tiek į tą pusę – o kolegos vienas po kito keičiasi skaipo accountus. Kodėl? Čia kad nevirstų gyvenimas pelke? Lengvus svaičiojimus apie saldumą ir lietų jie keičia vardais taškas pavardėmis ir jaučiasi kokie? Pagalvojus apie mane, tai beveik visi darbdaviai gaudavo tiek mano vaikišką emailą tiek mano vaikišką skaipą, bet nemanau, kad tai kažką keitė. Iš pradžių skubam užaugt, paskui parinamės kad senstam, na, bent jau nenuobodu.
Po metų bedarbystės stengiuosi negalvot apie grįžtantį lažą. Tiesa, ne toks ten ir lažas, bet aš visvien liepiu sau galvoti apie vasarą ir Force Attacką, kad dirbtųsi geriau. Nors kartais neblogai dirbasi ir dėl asmeninio malonumo. Bet, kol negavau progos padėt trijų parašų ant sutarties, per daug galvot neverta.
Pavasarį visi keičia kailius, paltus, apatinius, sugulovus ir ateities planus. Tik tam, kad kitą pavasarį vėl galėtų iš naujo juos pakeist. O aš jaučiuos truputį kaip Alisa Stebuklų šaly, prieš patenkant į Stebuklų šalį.
Mano pasauly viskas būtų nesąmonė
Niekas nebūtų tas, kas yra,
Nes viskas būtų tas, kas nėra
Ir atvirkščiai,
Kas yra, tas nebūtų,
Ir kas nebūtų, būtų
O šiaip, atšilus orui, mes vis karts nuo karto išgeriam gatvėj, bromoj, parke, ant suoliuko, ant laiptų, kieme ir po medžiais. Ir nors gal net be skaipo accounto pakeitimo kažkiek užaugau, ir man visai malonu sukaliot vyną taurėj šiltam kabake, gėrimo lauke romantika išliko, nes kad ji dingtų, turbūt man reiktų perpilt visus penkis litrus kraujo.
Ir kad visai neužsimiršt, tarp romantiškų pagėrimų, tarp draugiškų pagėrimų, tarp senamadiškų pagėrimų ir tarp mojitų gaminimo pradžiamokslių, aš žiūriu visus 2009-ų filmus, pažymėtus horror-thriller tag’u. Galbūt vėl darysiu socialinį eksperimentą, o gal man tiesiog patinka.
Comments are closed.