Raudoname paveiksle raudona spalva raudonas jausmas raudona ateitis. Raudonas paveikslas ant plytinės sienos, plytos senos, o paveikslas nenusakomas.
Paveiksle rašyti tamsoje, paveiksle gerti raudoną vyną nuo kako linkio, paveiksle pasilikti, nors niekad jame nebuvai.
Pilies gatvės grioviais plaukia nuorūkos, kiekviena su savo mintim, viena su raudono lūpdažio žyme, nenuplaunama nuo baltų marškinių.
Jei jau tapyti, tai šitaip, jei jau pavasaris, tai toks.
O aš gavau daug dovanų, nors mano gimtadienis ne pavasarį. Visada norėjau gimtadienio pavasarį, bet kažkodėl teko gimti tvankų vidurvasarį, kai kakta teka prakaitas, o naktys tokios nuodėmingos. Ir pilnatis raudonais ratilais, kurie niekas nežino, ką reiškia.
Aš gavau dovanų laiko, bet negavau dovanų paveikslo, gavau dovanų laiko nutapyt visiems pasaulio paveikslams. Juk naktys ne miegui skirtos, ar ne? Geriausios naktys ne miegui skirtos.
Toks jau tas menas, arba mylėt, arba nekęst. Tokie jau tie mes.
2010.03.26 @ 16:25 linkas
O jei kitam gyvenime atgimsi kokia balta varna? Tai nelauk, kada nors, grįžusi iš baro, pabandyk ką nutapyti. Ir mums parodysi, gal net pralinksminsi ar sugraudinsi. Vis šioks toks emocinis paįvairinimas:)
2010.03.26 @ 18:23 linkas
jei jau tapyt, tai ant drobės aliejiniais, o viso to įsigyt vis neprisiruošiu:)