Turiu klausimėlį blog’ų skaitytojams – ar jums būna taip, kad skaitot kokį nors blog’ą, nors autorius jums atrodo visiškas dolbajobas? Bet taip totaliai totaliai kiauras, paviršutiniškas, lievas, pasikėlęs, negeras ir tuščias žmogus, o patys įrašai parašyti bybis žino kam, veikiausiai tam, kad pasirodyt kietu, kokia ta jo kietumo samprata bebūtų? Tai va aš skaitau tokį […]
Tag Archive > šūdas
Apie skausmą iki kaulų smegenų
Jei gyventume prieš šimtą metų, būtume mirę jau tada, kai šiaip sugėrėm pirmą dozę antibiotikų. Arba būtume išgyvenę iki antros tokios galimybės. Kiek save atsimenu, mėgdavau pasirgti. Kai buvau maža, valgydavau varveklius, kad galėčiau neit į mokyklą, nes nekenčiau mokyklos. Paaugus susirgdavau jau netyčia – balos, ežerai, sniegai ir pavasariški lietūs. Kiek atsimenu, pasveikdavau nesunkiai […]
Apie fuck the system
Kai man buvo šešiolika, maniau einanti prieš sistemą. Tada buvo tiek ženklų ir simbolių, tiesiogiai pavaizduojančių galimą kryptį. Visas pasaulis buvo scena, o aš tetroškau kuo įmantriau sufakint sistemą. Tiesa, tada nežinojau, kas ta sistema ir kokiais pavidalais ji pasireiškia piliečio gyvenime, mudviejų dvikovą buvo galima palyginti su Gražulio kova prieš “piderastus”. Šokinėjom per tvoras […]
Apie vaikus
Pavasariais miestų ir priemiesčių gatvėse ir skveruose išlenda keturi geriausiai pastebimi objektai. Negaliu teigti, kad jų visiškai nerastumėte šaltuoju metų laiku, bet nušvitus saulelei jie pasirodo visu pajėgumu, rodytūs, lyg tyčia. Nesismulkinant, šie keturi objektai yra šūdai, žibutės, porelės ir vaikai. Kai kurie jų ne taip ir erzina, kol nesusilieja su bato padu, kiti netgi […]
