Turiu klausimėlį blog’ų skaitytojams – ar jums būna taip, kad skaitot kokį nors blog’ą, nors autorius jums atrodo visiškas dolbajobas? Bet taip totaliai totaliai kiauras, paviršutiniškas, lievas, pasikėlęs, negeras ir tuščias žmogus, o patys įrašai parašyti bybis žino kam, veikiausiai tam, kad pasirodyt kietu, kokia ta jo kietumo samprata bebūtų?
Tai va aš skaitau tokį blog’ą ir kaskart perskaičius naują įrašą mane vis labiau ir labiau suvimdo, bet ir toliau nepratrinu rss readerio. Nežinau, kodėl. Gal čia panašus dalykas, kad kai pamatai gatvėj pervažiuotą katę, negali nusukt akių, kaip koktu ir liūdna bebūtų? Arba kai matai kokį neįgalų žmogų parduotuvėj irgi paslapčia jį stebi? Tas blog’as apipavidalina viską, ko aš nepakenčiu žmonėse, kas mane verčia abejoti homo sapiens kaip evoliucijos padariniu. Blogiausia, kad autorių buvau netyčia sutikus gyvai, ir tai tik patvirtino visas mano dvejones dėl jo kaip visiškai kiauro plūduro.
Dar lieviau yra tai, kad aš apie jį rašau įrašą. Bet kadangi šiuo metu mano gyvenime gerokai apmažėjo neapykantos, cinizmo ir vėmalų, profilaktiškai reikia tai padaryti. Iš kitos pusės, tokie žmonės kaip blog’o autorius tik užbrėžia ryškią žymę ir uždeda didžiulį kontrastą ties tuo (labai neliteratūriškas išsireiškimas), kokie yra kitokie žmonės. Tikri žmonės, verti evoliucijos padarinio vardo. Šilti ir nepaviršutiniški, nearogantiški ir nesijaučiantys pasaulio epicentrais, paprasti kaip dvi kapeikos, o tuo pačiu gilūs gilūs, kaip močiutės kaimo šuliniai. Nenublizgintais skruostais ir batais, tačiau sugebantys pastovėt už tai, kuo tiki, nebėgantys į krūmus, vos kažkas pasijuokia į akis.
Puiku, kai žmogus viduje jaučiasi gražus ir fantastiškas, tačiau kai jis tai demonstruoja, pabrėžia ir bruka, tada jau ima reikštis liga. Mano kartos Salomeikės sindromas. Iš kitos pusės, blog’ai, arba asmeniniai tinklaraščiai yra kiekvieno autoriaus reikalas, ir kiekvienas galim rašyt ką norim, kaip norim ir kam norim, tačiau aš liūdžiu ne dėl to, kas tame bloge rašoma, o todėl, kad tokių žmonių apskritai yra, yra nemažai, ir jų nenutrenkia traukiniai.
Norėčiau pamatyti, ką panašia tema ant sienos užvažiuotų Banksy. Dėl pačio įrašo tai velniop, nesusivaldžiau. Bwe.
2011.06.27 @ 09:17 linkas
“O mėnulyje gyvena elniai ir jų nenutrenkia traukiniai”
O linko neduosi paskaityti?
Šiaip tai aš blogų nelabai skaitau tokių kurie mane piktintų, bet facebook turiu draugų/iš-tikro-nedraugų, kurie labai kvailus dalykus rašo. Ir man iš tikro visai patinka juos skaityti. Kažkaip supranti tada kad gal pats ne toks kvailas esi, ir kad gal išvis gyvenimas ne toks jau blogas, jei pats taip desperatiškai nerėkauji.
2011.06.27 @ 09:24 linkas
linko čia tikrai neduosiu, jei labai įdomu, parašyk asmeniškai, pasakysiu ;)
šiaip tai jo, geras pastebėjimas, gal rimtai savivertę kiek pakelia, ir atrodo ne viskas prarasta, kai supranti, kad egzistuoja blogis, ir tu jį matai, haha.
2011.06.27 @ 09:29 linkas
Kaip dabar įdomu apie ką tu čia :))) cha, visada taip būna :D
Aš tai pratryniau savo skaitomus, nes vieną blogą vis skaičiau ir galvojau kodėl aš tai darau. Dabar ramu :)
2011.06.27 @ 12:40 linkas
Hahahahaha, šitas geras
Suvedu: tu gi mane skaitei
o po to ir gyvai sutikai :))))
2011.06.27 @ 12:51 linkas
:DD ahahahaah didysis suvedinėtojas! deja ne, tave aš mėgstu :)
2011.06.27 @ 13:07 linkas
čia turbūt kaip su “Žmonių” pobūdžio žurnalais – paskaitai ir supranti, koks vis dėlto protingas esi.
2011.06.27 @ 14:48 linkas
Seriously?
Taip viešai, prieš visą pasaulį išdėt mane į šuns dienas?! You’ve got some nerve, little alkoholikairnieksai. Aš tau kaip pertrėkšta katė – is that it?! Gyvenau aš sau ramiai, savo ramų gyvenimą, rašiau asmeninį tinklaraštį ir BAM – su kažinkokia überanalize per mano bakūžę/kreatyvą. Be damned, that frozen heart of yours.
Now, kol skaitantieji komentarą click’ina ant mano linko ir skaito įrašus, bandydami nustatyt ar čia tikrai aš toks nevėklša (well good luck with that), turiu tam tikrą working hypothesis šia tema:
Reziumuojant: ego rules. And it wants to be fed with corpses of other egos:D
2011.06.27 @ 15:04 linkas
skaičiau aš tą blogą neseniai, labai neįdomiai viskas parašyta. pasistengus galima būtų įdomiau aprašinėti savo kasdienį tuštinimąsi ;)
2011.06.27 @ 15:05 linkas
ir dar – aš manau, kad to blogo autorius viską išsigalvoja. o nuliai komentarų po įrašais rodo jo nepopuliarumą, taip kad galėtum šiek tiek atsipalaiduoti ;)
2011.06.27 @ 16:07 linkas
paranoid, nužudei mane ir dar pasireklamavai, o dar sakai, kad mano ledinė širdis :D jei visi būtų tokie kaip tu, gyventume linksmame pasaulyje, tik vaikščiotume kiek apsisisioje nuo juoko. :)
kad nekęsti lengva, tai faktas, bet nejaugi būtina? aš daug mieliau egzistuočiau nepažindama neapykantos jausmo. bet ar tada gaunasi, kad ir meilės nesuprasčiau, ar kaip ten sako?
povilai, nu ne viską manau išsigalvoja, bet jo, jau atsipalaidavau išsiliejus čia. malonu, kad blog’as nepatiko :D
2011.06.27 @ 18:52 linkas
būna. ne tik blogai. anything. skaitai, žiūri ir tematai totalų absurdą, begėdišką ir siautulingą absurdą. puiki proga užsikrauti egoistiškos energijos. tik yra riba tarp to siautulingo absurdo ir to jausmo, kai tau gėda už tai ką regi. net ne gailestis, o gėda ahahaa. mestelkt tą blogą į emailą. beje, kaip bioritmų programėlė? :>
2011.06.28 @ 10:37 linkas
čia turbūt panašiai kaip kažkur skaičiau, kad statistiškai vyrai gatvėje į negražias moteris žiūri ilgiau nei į gražias. turbūt bandydami suvokti: wtf is wrong with you woman?
bet kiaurus blogus skaityt ir mėgautis mazochistiniais pojūčiais nėra pats įdomiausias dalykas pasaulyje. geriau užsibrėžk kažkokį tikslą, tarkim jeigu jis/ji neparašys ko nors įdomaus per ateinantį mėnesį tada ištrinsiu iš rss readerio..
2011.06.28 @ 15:42 linkas
Priklauso ką tu laikysi blogu. Jei weBLOG tai rašymas kiek sistema išgerė alaus, kada apasivemė ir kaip apsišiko iš principo ir butu LOG’as. Jei blogas yra dienoraštis tai irgi nelabai aišku ką rašyt. Paprastai žmonės rašo dienoraščius sau.
2011.06.28 @ 21:34 linkas
Maistas ausims? :D
2011.06.28 @ 21:42 linkas
Kiti tikrai gali sau rašyti. Kažkada tokia idėja man atrodė gerokai veidmainiška. Dabar galvoju, visai gali būti. Pažįstu vieną, kurio blogo niekas neskaito, bet jam dėl to visiškai neskauda kepenų. Gyvenime visaip gali būti. Vieni – ekstravertai. Kitam, žiūrėk, visai neįdomu feedback’inti arba teisintis, kad kažką per-negiliai parašęs.
2011.06.28 @ 22:25 linkas
Aha. Būna intravertas, būna ekstravertas, o tarp ju dažnaisuaii būna niekovertas. :D
2011.06.28 @ 23:14 linkas
Tarp jų – pervertas.
2011.06.29 @ 11:26 linkas
ne maistas ausims, tas man patinka, bent anksčiau labai patiko :) dėl to rašymo sau tai viskas ok, įmanoma, bet manau anksčiau ar vėliau pradedi rašyt ir kitiem, ypač kai sulauki kokio vieno kito atsiliepimo ar reakcijos. būtų įdomi statistika, koks procentas žmonių rašė popierinį dienoraštį prieš 10-15 metų ir dabar.
o minėto blog’o autorius rašo itin kitiems, tačiau kiek teko matyt į belekokią kritiką reaguoja kaip penkiametis vaikis :)
2011.06.29 @ 17:45 linkas
Tada bron-božė nepraskysk ir neįdėk linko. Nes tiek sudominai, kad jo blogo reitingus nepelnytai užkeltum iki debesų.
2011.06.29 @ 17:54 linkas
na gal ne iki debesų, bet net bloga reklama yra reklama :) pasakiau keliom smalsiom katėm :)
2011.07.01 @ 12:59 linkas
prieš dešimt metų kaip tik pradėjau rašiau dienoraštį, bet jaučiau, kad rašau knygą, kad vėliau visas pasaulis bus pakerėtas mano paaugliškų išgyvenimų ;) too much ego ;)
2011.07.01 @ 20:33 linkas
oho koks katarsis čionai. tiesiog širdį išsivalei nuo cinizmo.
šiaip pritariu, mane nesveikai nervina blogai ‘ką šnd valgiau, kaip šnd šikau ir man patinka mėlyna spalva’ arba ‘gyveno kartą mergina, kuria norėčiau būti’. bet juk esam demokratiški, toleruoti reikia viską. that’s democracy. You don’t like it, you don’t have to participate.