Kai man buvo šešiolika, maniau einanti prieš sistemą. Tada buvo tiek ženklų ir simbolių, tiesiogiai pavaizduojančių galimą kryptį. Visas pasaulis buvo scena, o aš tetroškau kuo įmantriau sufakint sistemą. Tiesa, tada nežinojau, kas ta sistema ir kokiais pavidalais ji pasireiškia piliečio gyvenime, mudviejų dvikovą buvo galima palyginti su Gražulio kova prieš “piderastus”. Šokinėjom per tvoras ir mojavom kumščiais tada, su kiekvienu bendražygiu eidavom vogti arklių ir kievienas jausmas atrodydavo trigubai smarkiau išgyventas. Tada pasauliai gulėjo po kojom, juk pasauliai tebuvo scena, o sistema buvo šventas priešas, kurio nereikėjo įvardint niekaip kitaip. Nereikėjo pateikti apibrėžimo, sąvokos, argumentų, kontrargumentų, koncepcijos, turinio, priemonių, metodologijos. Užteko našyfkės ant džinsų. Ir buvom laimingi. Laimingi revoliucionieriai saulėje įdegusiom nosim.
O šiandien sistema tiesiogiai sufakino mane. Kaip krikščioniškos mokyklos mergaitę klostuotu sijonėliu atrėmė į purviną pankroko koncertų plakatais išklijuotą statybinę tvorą ir be skrupulų išdulkino užlaužus rankas. Nes paauglystės idėja tavęs negali išdulkint, kad taip nutiktų, ji turi įgauti pavidalą, tu turi apsibrėžti jos sąvoką, suvokti argumentus, koncepciją, turinį, priemones ir metodologiją. Ir tada pamatai tą sistemą, ji išnyra iš krūmų kaip purvinas gauruotas statybininkas kibiro dydžio kumščiais, o prieky tik statybinė tvora.
Man reikėjo keturis metus atvargti edukacinėje įstaigoje, kad nusibrėžčiau sistemos kontūrus, kad pamatyčiau, koks skambus ir bevertis yra populiarusis našyfkės užrašas, kad norėčiau tik susmukti prie statybinės tvoros ir sagstytis marškinių sagutes žiūrėdama į tolstančio statybininko nugarą ir žinodama, kad jis bet kada galės sugrįžti ir vėl ir vėl ir vėl mane dulkint. Ir aš kaip niekada smarkiai nebekovoju prieš sistemą, tačiau kaip niekada smarkiai žinau, kokią neapykantą jai jaučiu.
“Aš nekenčiu taurumo, nekenčiu gėrio! Nenoriu, kad apskritai egzistuotų bet kokios dorybės. Noriu, kad visi būtų iki pašaknų sugedę”.
Sunkiausia kovoti ne prieš tuos, kurie turi kiečiausią gynybinę sistemą, o prieš tuos, kurie sudarę įspūdį, kad jiems tos gynybinės sistemos nė nereikia. Sunkiausia kovoti prieš butaforišką taurumą, gėrį ir dorybę, prieš susistemintą tiesą ir prieš supuvusius įstatymus, prieš profesorius, daktarus, kunigus ir [kitus?] psichinius ligonius. Sunkiausia kovoti prieš tuos, kurie “žino”, kaip ir kur ir kada ir kiek tu jiems turi ką nors daryti. Nes tokios taisyklės, taria jie ir iššiepia svo purvinus pageltusius dantis, prieš kuriuos, rodos, užsimerkę visi kiti. Ir lieki sukniubus prie statybinės tvoros, mechaniškais judesiais valaisi purvą nuo veido ir tamsų kraują nuo šlaunų.
Ir visas tas fuck the system tada atrodo beviltiška ir desperatiška saviapgaulė, kuomet tave dulkina, o tu apsimeti, kad viskas vyksta atvirkščiai.
2011.04.30 @ 17:11 linkas
Jei nepavyksta pasipriešinti, pasistenk išpešti maximum malonumo. Tik, žiūrėk, nepiktnaudžiauk – neįsivaryk priklausomybės.
Aš čia apie sistemą, ne apie statybininką…
2011.04.30 @ 19:17 linkas
em, girdėjau, prancūzai sako, jei jau tave prievartauja, tai atsipalaiduok ir pasistenk pajusti malonumą…
2011.04.30 @ 23:24 linkas
kas toliau?
2011.04.30 @ 23:29 linkas
Who loves ya, baby?
2011.05.01 @ 13:01 linkas
bbzn, vynas, tekila, alus pakeliui, daug išsikalbėjimo ir nebepykstu. jei rimtai – toliau tas pats.
mr.z, tamsta?
2011.05.01 @ 23:13 linkas
choose between the two pills: red or blue
: )
2011.05.02 @ 09:38 linkas
let’s stay in wonderland.
2011.05.03 @ 14:18 linkas
Kova prieš sistemą irgi yra sistemos dalis :). Nothing works ;)
2011.05.03 @ 16:32 linkas
ir jei yra prieš ją “kovojančių”, tai tik patvirtina sistemos egzistavimą ane ;)
2011.05.04 @ 09:38 linkas
Na taip :). Panašiai kaip tam sovietiniam multike apie drakoną, kovoji kovoji, lyg ir laimi, o nejučia po to pamatai, kad jau esi sistemos dalis. Pagalvojau apie Woodstocką, 1968-uosius ir dideles viltis. Deje, bet nieko neišėjo, jaunimas paseno ir tapo tokiais pačiais biurgeriais, kaip kad buvo jų tėvai.
2011.05.04 @ 18:16 linkas
Norėčiau kokiam pusmečiui pagyvent tais laikais. Nežinau, ar norėčiau ilgiau. O Woodstockas girdėjau dar vyksta, įdomu, kaip dabar atrodo viskas, ar tik pavadinimas čia pasilikęs.
2011.05.05 @ 00:15 linkas
Tai vyksta vyksta, tik dvasia kiek kitokia nei tada :). Berods 1999 per 30 metų festivalio aniversary kilo neramumai (masinės muštynės, žaginimai) per kuriuos žuvo ir keliolika žmonių. Kai kas kaltino tuo Red Hot Chili Peppers, atseit po jų atliktos Jimmy dainos “Fire” ir kilo tie neramumai.
O šiaip tai man šitas gabalas labai su anais laikais asocijuojasi :)
http://www.youtube.com/watch?v=bch1_Ep5M1s
2011.05.05 @ 18:07 linkas
man tai su vasara, kelionėm, mašinom be stogo (arba su mašinom ant stogo) :))