Tai pakirto man kinkas. Sudrebino blakstienas. Ir ištaškė plastmasines vizijas. Pūsdama mėtinius dūmus į agonišką žiemą supratau, kad daug kas gali sugriūt tada, kai mažų mažiausia to tikies. Baras gali būti nuostabus ir iš kitos pusės. In my face. V.S.O.P ir X.O ir tekila su kirminais. Jaučiuos lyg netyčia aptikus ilgamečio meilužio tamsiąją pusę. O […]
Tag Archive > alus
kol galvai dar neatėjo Rytas
Nuo ryto iki vakaro mano alkūnėmis slenka šešėliai. Man patinka mano šešėliai. Jie tylūs, ramūs ir nesustabdomi. Jie nekeičia savo nuomonės, nes jos neturi. Šešėliai patys yra nuomonė. Man patinka mūsų rankos. Ranka glosto riešą, riešas glosto ranką. Tik tyliai tyliai, kampe sėdintis Kunigaikštis, mano likimą žino geriau, nei aš pati. Juk aš, kaip ir […]
negerkit akcijinio alaus
apsiverčiu ant kairio šono, apsiverčiu ant dešinio šono. truputį uždūstu, trupustį apsvaigstu, truputi iškišu akies kraštą iš po antklodės. už lango nešviečia saulė. bet ta smaila ryto šviesa tuoj pat išdegina man rageną. užsimerkiu. antklodė jaukiai dusina. antklodė mane supranta. nenusiimdama antklodės nuo galvos, nuleidžiu koją ant grindų. grindys šaltos. visada sakiau, kad norėčiau kilimėlio […]
Kaip laiptinėse dūžta buteliai
Trūkčioja kairės akies vokas. Karštas prakaitas, šaltas prakaitas, nepažįstama ranka po purvina striuke. Lubos suskeldėjusios, tinkas nusilupęs, matosi seni žali dažai. Viena dažų dėmė primena žirafą. Kita dažų dėmė primena senus močiutės batus. Mažų mažiausiai dabar nori galvot apie močiutę. Šlapi senos laiptinės laiptai. Bybiais ir svastikom užpaišyti langai. Kai lėtai kelies nuo žemės, atrodo, […]
