apsiverčiu ant kairio šono, apsiverčiu ant dešinio šono. truputį uždūstu, trupustį apsvaigstu, truputi iškišu akies kraštą iš po antklodės.
už lango nešviečia saulė. bet ta smaila ryto šviesa tuoj pat išdegina man rageną.
užsimerkiu. antklodė jaukiai dusina. antklodė mane supranta.
nenusiimdama antklodės nuo galvos, nuleidžiu koją ant grindų. grindys šaltos. visada sakiau, kad norėčiau kilimėlio prie lovos. tokio minkšto puraus samanų spalvos kilimėlio. tikiuosi, mano būsimi sugyventiniai sugalvos, kad aš to noriu.
nuleidus koją suprantu, kad tai kairė koja. taip ir prasideda diena.
pradėjus naują dieną, prakeikiu nemokamą alų, rastą šalia stalo futbolo stalo. prakeikiu tą prakeiktą rūsį, kuris siūlo visokias prakeiktas švyturio akcijas, prakeikiu malonų simpatišką džiaugsmingą barmeną.
išlipus iš lovos, tradiciškai patikrinu, ar į namus parsinešiau viską, ką prieš tai iš jų išsinešiau. randu ne tik visa tai, bet dar bokalą ir suknelę. bokalų kolekcija pildosi, o suknelių niekada nebus per daug.
prisimenu, kad prieš viską buvau teatre. kultūrinaus kultūroje tarp kultūringų ne žemės kirminų. pasidžiaugiu savo kultūriškumu ir išgeriu tabletę.
o tabletės man nebepadeda. mūsų atbukimo visuomenėj viską reikia vartoti mažais kiekiais, kitaip tu pražuvęs. jaučiuosi pražuvusi. pakišus veidą po savaimiškai kontrastingu senamiesčio vandentiekio dušu prisimenu, kaip jaunystėj gerdavom braškinį sidrą iš skardinės, ir išgėrusios tą skardinę sidro sėdėdavom apdujusios ant upės kranto ir jausdavom, kaip saulė glosto skruostus.
tikrai jausdavom. kartą dar apie tai kalbėjom. tada dar kažkas norėdavo kalbėti apie mažus dalykus. dabar visi nori kalbėt apie didelius dalykus.
bet juk negalima kalbėt apie didelius dalykus, nepakalbėjus apie mažus dalykus. todėl mes ir geriam.
2010.02.27 @ 17:33 linkas
Galėtum ir dažniau išlįsti iš po antklodės ir įmesti čia po kokį įrašiuką. Atsirado skaitytojų:)
2010.02.27 @ 18:53 linkas
labai malonu;) bet kasdien gi nerašysi, reik kada ir prasiblaivyt;)