Mūsų gyvenimuose pilna kabliukų. Kablių nugaroj sekmadienio popietę perkant po paskutinį butelį alaus. Pamestų auskarų kabliukų velkantis namo paryčiais. Tokių kabliukų, kurie kabina tobulumo galimybę ant vinuko tokiam aukštyje, kad jokiu būdu nepasiektum. Tiesa, trūktų mažai, labai labai mažai, bet trūkumas būtų kiek didesnis, nei pasieki pasistiebus ant pačių pirštų galiukų. Gal tie kabliukai ir […]
Author Archive > alkoholikairnieksai
Mano mylimiausias pomėgis tingėti
Pirmos atostogos po dviejų metų pertraukos atgaivino manyje Amžinąjį Tingėjimą. Man taip gera absoliučiai nieko neveikti, visą dieną pragulėti lovoj, lėtai gaminti valgyt, vakare eit pakimarint į lauką su buteliu/dviem/septyniais alaus, grįžti vėlai, vėl miegot miegot miegot. Daugiausia, ką galiu padaryt, tai pažiūrėti kokį filmą ar du filmus, nueiti į kokį koncertą ar susiplanuoti keturis […]
Apie kiaurus ir nekiaurus žmones
Turiu klausimėlį blog’ų skaitytojams – ar jums būna taip, kad skaitot kokį nors blog’ą, nors autorius jums atrodo visiškas dolbajobas? Bet taip totaliai totaliai kiauras, paviršutiniškas, lievas, pasikėlęs, negeras ir tuščias žmogus, o patys įrašai parašyti bybis žino kam, veikiausiai tam, kad pasirodyt kietu, kokia ta jo kietumo samprata bebūtų? Tai va aš skaitau tokį […]
Apie darbą, mėsą, žmogų ir vasarą
Miestas vasarą pasitinka tave rankom išskėstom, tik pasilik, tyliai šnibžda jis. Kai draugai, kolegos, bendramoksliai ir pažįstami išvažinėja kas kur, aš lieku tylioj temstančių Senamiesčio parkelių simfonijoj, tom valandom, kai darbštūs dirbantieji jau pučia sau į akį, ir skaičiuoju krūmų lapelius. Rinkutiškių, Dvarionėlių ir kitų girtuoklių alus, paskutinis degtukas ir netgi nešalta. Vasarą mieste visi […]
