Alus, žmogus, nesuprantu teisininkų

Ant kaimynų palangės pririkiuota alaus butelių. Mano alaus buteliai stovi po mano stalu. Ir tie naktiniai iš mylimiausio baro, ir kažkokie tikrai ne mano Švyturiai, ir net akcijinė Kalnapilio skarbonkė siaubingu dizainu. Jie ten stovi, paskui skamba krisdami, kai netyčia paspiriu koja, kurią pakrato nervinis drebulys skaitant konspektą. Nes aš “mokytis” net persikrausčiau prie stalo, ko nebuvau  normaliai darius nuo pirmo kurso.

Buteliai tyliai skambčioja šonais. Kai vis pasilenkiu į juos pažiūrėt, buna pakeitę savo pozicijas. Pirmiausia Baltikos susirikiavusios į grupelę traukiasi nuo Kalnapilio skarbonkės. Švyturiai guli parvirtę. Kiek vėliau – Švyturiai stovi prie Kalnapilio. Skarbonkė siaubingu dizainu rodosi nežymiai daugiau įlenkta. Baltikos vis dar grupelėje ir spiečiasi glaudžiau. Po dvidešimties konspekto skaitymo minučių pasilenkiu ir matau, kad Švyturiai įsiterpę tarp Baltikų, pastarosios sumišusios ir išsisklaidžiusios, lengvą paniką stebi Kalnapilis iš kiek toliau.

Konspektas rodosi vis neįkertamesnis. Iš po stalo sklinda baisūs garsai. Pasilenkiu ir matau, kaip Švyturiai stovi aplink  parvirtusį sulamdytą Kalnapilį, jau arčiau jų glaustosi Baltikos. Vienos jų etiketės kiek atsilupusios ir matosi stikliniai iškilimai. Švyturiai kiek kreivai, bet stiliovai užsispaudę kamštelius.

Pakeliu akis ir matau, kaip sulėtintai nuo stalo virsta pustuštis puodelis su cola. Cola pasipila po stalu, išblaško stiklines meilės ir smurto užuominas, aš einu atsinešti popierinių rankšluosčių ir prie konspekto nebegrįžtu. Kaimynai užsitraukia užuolaidas.

, ,

  1. Nicole
    2011.01.18 @ 21:40 linkas

    Duodu tau Stylish blog apdovanojimą, už tai, kad jau ne vieną mėnesį praskaidrini man ir tamsiausius pachmielus :) Apdovanojimas perduodamas, taisyklės čia: http://xoxo.blogas.lt/aciu-kam-tos-geles-1496.html

«