Mielas supistas dienorašti, Kadangi esu visiškai degradavusi valkata, vedanti žmones į grupinio sekso per webcameras grėsmes, nejaučiu teisės sklandžiai dėstyti savo minčių. Vienintelis veiksmas, kurį atlieku profesionaliai ir tiksliai, tai slapstymasis už troleibusų stotelių reklaminių stendų ir sklandus žvilgčiojimas per petį. Mano draugai su manimi laikinojoje sostinėje degraduoja iki supošlintų lietuvių liaudies dainelių klausymo, makaliušinimo […]
Tag Archive > žmonės
Mano lietuvių kalbos mokytoja yra sakius kad užaugus aš galėsiu nebedėti kablelių
Gamtoje įdomiau, teigia jis, mėlynas ir šaltas mano rankoj. Tik jam vienam turbūt tetinka būt mėlynu ir šaltu. Lucky him. Šiandien daug galvojau apie žmones. Eidama namo supratau, kad mano galvoj nuolat ūžia kažkokios bitės, ir kartais aš jau nebekreipiu į jas dėmesio. Taigi šiandien bitės ūžė apie žmones. Kodėl su vienais žmonėm patys bjauriausi […]
Aš nebe
Kai žmogus pasako “aš neberūkau”, mano sąmonė nevalingai uždeda ant jo kryžių. Taip pat kai išgrstu “mes tuokiamės”. Arba “čia tai jau gal nebe pagal metus”. Kas per šūdas. Vakar apturėjau pokalbį su ta savo sąmone. Ji pasiuntė mane nachui ir pasakė, kad tikrai nesitaikstys su tuo, kad aš gal ir nenorėčiau dėti tų kryžių. […]
Baro veidai
Taip ir prasidėjo. Kaip viskas prasideda – nespėjus tau nė susivokt, kad prasidėjo, kodėl prasidėjo ir kada prasidėjo. Paskui taip ir pasibaigia, žinoma, tik jau tą pasibaigimą susivokt lengviau, suvokimo prasme. Ir sunkiau, lengvumo prasme. Taigi, taip ir prasidėjo. Kišom letenytes į pelėkautus, nes labai norėjos sūrio. O sūris bri, tas, kur Paryžiuj tekainuoja eurą. […]
