Yra dviejų tipų žmonės: tie, kurie viešą tūliką po savęs palieka gražesnį nei rado ir tie, kurie nepalieka. Kad bachūrai gali kažko nepastebėti, aš suprantu, nes pati su tokiu gyvenu, bet kad bobos gali lengva dūšia palikt kruvinus dangčius ir nenuleistus šūdus po jais, tai man jau virš visko. Taip visai ne happy pasibaigė vakaras […]
Tag Archive > vilnius
Apie darbą, mėsą, žmogų ir vasarą
Miestas vasarą pasitinka tave rankom išskėstom, tik pasilik, tyliai šnibžda jis. Kai draugai, kolegos, bendramoksliai ir pažįstami išvažinėja kas kur, aš lieku tylioj temstančių Senamiesčio parkelių simfonijoj, tom valandom, kai darbštūs dirbantieji jau pučia sau į akį, ir skaičiuoju krūmų lapelius. Rinkutiškių, Dvarionėlių ir kitų girtuoklių alus, paskutinis degtukas ir netgi nešalta. Vasarą mieste visi […]
Apie vaikus
Pavasariais miestų ir priemiesčių gatvėse ir skveruose išlenda keturi geriausiai pastebimi objektai. Negaliu teigti, kad jų visiškai nerastumėte šaltuoju metų laiku, bet nušvitus saulelei jie pasirodo visu pajėgumu, rodytūs, lyg tyčia. Nesismulkinant, šie keturi objektai yra šūdai, žibutės, porelės ir vaikai. Kai kurie jų ne taip ir erzina, kol nesusilieja su bato padu, kiti netgi […]
Pilietinė pareiga nepiešti pimpalo ant biuletenio
Eidama vieną naktį namo pro savo buvusią ugdymo įstaigą pastebėjau, kad artėja balsavimas. Apie tai visiškai nebuvau girdėjus dėl televizijos, radijo, spaudos ir žinių portalų trūkumo savo kasdienybėje. Nepaisant šios spragos, nusprendžiau, kad nueiti ir prabalsuoti yra absEliučiai būtina. Tačiau kiek pagooglinus supratau, kad nifiga aš nieko nesuprantu. Niekaip neradau partijos, kuri patenkintų tam tikrus […]
