Aš esu vienas didelis popsas. Kolegei užsiminus, kad tegali būti tik klasika arba popsas, lėtai nuleidau galvą ir atsistojau į popso gretas. Vakar mačiau Zuoko užpakalį ir Meką, patyriau daug nesąmonių ir vaikščiojau tamsiais buvusios ligoninės (?) koridoriais. Dar rūkiau cigaretes virš Gedimino prospekto, aplinkui miksėjo lemputės, angelai ir velniukai, o už cigaretes reikės susimokėti […]
Tag Archive > darbas
Baro veidai
Taip ir prasidėjo. Kaip viskas prasideda – nespėjus tau nė susivokt, kad prasidėjo, kodėl prasidėjo ir kada prasidėjo. Paskui taip ir pasibaigia, žinoma, tik jau tą pasibaigimą susivokt lengviau, suvokimo prasme. Ir sunkiau, lengvumo prasme. Taigi, taip ir prasidėjo. Kišom letenytes į pelėkautus, nes labai norėjos sūrio. O sūris bri, tas, kur Paryžiuj tekainuoja eurą. […]
Mano gatvė wonderland’as
Lengvo savaitgalio lengvas raudonas vynas su lengvais ledukais, naktis baigiasi ryte, rytas baigiasi vakare. Ir gyvenime nuolat keičias herojai. Herojai turi karts nuo karto pasikeisti, kitaip gyvenimas virs pelke. Šiek tiek į tą pusę – o kolegos vienas po kito keičiasi skaipo accountus. Kodėl? Čia kad nevirstų gyvenimas pelke? Lengvus svaičiojimus apie saldumą ir lietų […]
Bacardis yra popsas
Tai pakirto man kinkas. Sudrebino blakstienas. Ir ištaškė plastmasines vizijas. Pūsdama mėtinius dūmus į agonišką žiemą supratau, kad daug kas gali sugriūt tada, kai mažų mažiausia to tikies. Baras gali būti nuostabus ir iš kitos pusės. In my face. V.S.O.P ir X.O ir tekila su kirminais. Jaučiuos lyg netyčia aptikus ilgamečio meilužio tamsiąją pusę. O […]
