Pirmą šio blog’o įrašą aš parašiau, kuomet buvau vieno vyro meilužė. Buvau nelaiminga meilužė, patikli meilužė, mėgstanti prisigert meilužė. Mes su vyru mylėdavomės jo ir jo bobos lovoj ir aš neprašoma išeidavau, kuomet būdavo laikas. Aš visada galėjau su juo susitikti ir nekėliau scenų, nevyniojau į vatą intrigų ir gerai bučiavaus. Neilgai trukus aš įsimylėjau […]
Tag Archive > alus
Kernavė yra labai gerai
Taip paprastai ir netikėtai, vėlyvą saulėtą rytą, užgėrus kiek akis pramerkiančio akcijinio Švyturio ir užkrimtus kažkodėl islandiškų bulvių su lietuviškom voveruškom, ramūs vasaronės Kernavėje planai virsta Bonifacijaus atostogų planais. Pakuojamės kolegas, žalią pleduką ir vyniojam link stoties. Ten tenka dar kiek luktelėt mikruškės, ir susipila dar kiek alaus iš purvinų čeburekinės bokalų. Mikruškė pasitaiko sausakimša, […]
Mano mylimiausias pomėgis tingėti
Pirmos atostogos po dviejų metų pertraukos atgaivino manyje Amžinąjį Tingėjimą. Man taip gera absoliučiai nieko neveikti, visą dieną pragulėti lovoj, lėtai gaminti valgyt, vakare eit pakimarint į lauką su buteliu/dviem/septyniais alaus, grįžti vėlai, vėl miegot miegot miegot. Daugiausia, ką galiu padaryt, tai pažiūrėti kokį filmą ar du filmus, nueiti į kokį koncertą ar susiplanuoti keturis […]
Apie darbą, mėsą, žmogų ir vasarą
Miestas vasarą pasitinka tave rankom išskėstom, tik pasilik, tyliai šnibžda jis. Kai draugai, kolegos, bendramoksliai ir pažįstami išvažinėja kas kur, aš lieku tylioj temstančių Senamiesčio parkelių simfonijoj, tom valandom, kai darbštūs dirbantieji jau pučia sau į akį, ir skaičiuoju krūmų lapelius. Rinkutiškių, Dvarionėlių ir kitų girtuoklių alus, paskutinis degtukas ir netgi nešalta. Vasarą mieste visi […]