supista bokalo magija

Visų pirma, kad išvengti nesusipratimų, pasakysiu, jei dar nesupratote, esu labai socialus žmogus. Na, tas socialus ne taip skamba. Esu labai outgoing žmogus. Mėgstu kitus žmones. Mėgstu užsiėmimais dalintis su kitais žmonėmis, kokie tie užsiėmimai bebūtų. Ne veltui sakoma, kad the best sex with yourself can’t beat the average sex with someone else. Bet šiandien ne apie seksą.

Kitas svarbus dalykas yra tas, kad man labai patinka nauji dalykai. Na, visokie neišbandyti. Bet šiandien vėl ne apie seksą. Šiandien apie kiną. Reikalas tas, kad dar niekada nebuvau buvusi 3D kine. Reikia nepamiršti pabrėžti, kad kiną aš labai mėgstu, bet dažniausiai jo gaunu pasinaudojus torrentų pagElba. Dar kartais nuklystu į kokį lietuvišką filmuką Skalvijoj ar į nemokamą seansą Pasakoj. Tiesiog man lengviau 15 litų išleist ant 3 alaus kaboke, nei ant bilieto į Coca Cola plazą. Ten esu buvus 2 kartus per pastaruosius porą metų – žiūrėjau Tarantino Basterdsus ir Dikaprijaus Inceptioną. Per Basterdsus mano mintys buvo visai ne Basterdsuose, o per Inceptioną taip prisigerėm sangrios, kad neatsimenu, kaip tas filmas baigėsi. Tiesa, dar kažkada senovėj esu žiūrėjus Borną, o dar gilesnėj – visai nemažai romantinių komedijų, bet tai buvo seniai ir netiesa.

Eikime prie reikalo (čia tiek pezu per aplinkui, nes dabar sėdžiu Vingio Čiliake ir geriu šaltą mėtinę galvą kavą, čia nėra nemokamo wirelesso ir man į galvą pučia ventiliatorius, dėl to turiu sėdėt su kapišonu ir atrodau kaip tikra dvam pirmo amžiaus bliogerė, kad juos kur). O reikalas tas, kad labai norėjau pamatyti 3D filmą. Kai rodė Avatarą, dar nežinojau, kas tas 3D, kai rodė kitus, neturėjau darbo ir babkių (tik tiem 3 kaboke), o dabar atsirado ir babkių, ir visai neblogas (??) Camerono survivalas. Taigi, aš, kaip paprasta outgoing panelė, ėmiau siūlyti žmonėms nueiti į kiną. Vieni negalėjo, nes dirbo, kiti negalėjo, nes nedirbo ir neturėjo babkių, treti nuoširdžiai sutiko nueiti, jei aš jiem pastatyčiau bilietus, ketvirtiems negalėjau siūlyti, nes mūsų santykiai nėra tokie, kokių galbūt aš norėčiau. Finale nieks nenorėjo eiti su manim į tą supistą Camerono 3D survivalą ir aš, švelniai tariant, labai susierzinau.

Tačiau, kadangi esu protinga ir šauni panelė, nusprendžiau pasinaudoti googlo pagElba. Mano paieškos frazės buvo maždaug tokios: „do only nerds and perverts go to the cinema alone“; „i don’t want to go to the cinema alone“; „who to go to the cinema with“; „do they only make out at the cinema“ ir panašūs niekučiai. Nes, neslėpkime to fakto, dėl ko žmonės eina į filmus Coca Cola Plazoj? Pasilaižyt ir pasipist jei pasiseka, otvečiaju. Dar paėst popkornų. Vienam (o ypač vienai) eiti į kiną reiškia tik viena – tu neturi vaikino, nes esi žiertva, ir netgi neturi draugų, nes esi lievakė. Nepaisant visos tos socialinės stigmatacijos, aš pasiryžau tai padaryti.

Taigi, einant prie reikalo. Viskas prasidėjo nuo nesėkmių. Iš vakaro išgėriau kiek per daug džintoniko, todėl atsibudau su skaudančia ir 3D efektų nenorinčia galva. Nepaisant to, susigooglinau seanso laiką (13.45 Lietuvos laiku) ir išvažiavau į kiną. Kadangi neužsidirbu ant tačkės, važiavau viešuoju transportu – troleibusu. Jis buvo pilnas vaikų-tarakonų ir smirdinčių lenkių babcių garsiai šaukiančių į mobiliakus kažką apie Marijoną. Vairuotojas neišgirdo mano gan garsaus šauksmo, kad noriu talonėlio už pusę kainos ir padavė už pilną. Kai vėl sušaukiau, kad noriu už pusę, gražą atidavė baltais centais. Problemos čia nesibaigė. Nuėjus prie kino kasos ir ištarusį drasųjį „man vieną į Sanctum“, sužinojau, kad internete pažiūrėjau Akriopelio repertuarą, ir čia filmas prasideda 14.30. UŽ KEM PENKIŲ MINUČIŲ!!!1

Filmas tiesiog norėjo, kad man nepasisektų. Bet aš nepasidaviau. Paskambinau į darbą, susitariau, kad kiek vėluosiu, nuėjau Į ČILIAKĄ ir pasiryžau laukt seanso, kad jį kur. Čiliake vėl reikėjo susidurti su baisiuoju „būsit viena?“. Pats Čiliakas kaip Čiliakas – daug verslo pietus valgančių piliečių, supistas r’n’b per mtv ir dar tas nelemtas ventiliatorius, per kurį nejaučiu pirštų. Belieka tikėtis, kad 3D efektai bus to verti. Kadangi jau liko 13 minučių iki seanso, eisiu nenusipirksiu guminukų (nes vienai sėdėt kine dar dar, bet vienai ten valgyt yra tikrai žema) ir tikiuosi nenukrist nuo eskalatoriaus. Dar surūkysiu nervingą cigaretę dairydamasi aplink ir manydama, kad aplinkiniai mane apšnekinėja, nes rūkau prie kino viena.

* * * * *

Taigi taigi, po šitiekos negandų aš vis dėl to įveikiau pirmąjį savo 3D filmą. Salėj be manęs buvo gal dar 8 žmonės, tarp jų tėvelis su mažu tarakonu (ką tokiem vaikam veikt survaivale vapščie nesuprantu), trys klegančios dvylikametės su už savo galvas dvigubai didesniais popkornų maišais, porelė, kuri ryškiai mane apkalbinėjo lauke rūkančią, ir – – – vienas vyras.

Na ką, atsisėdau atokiau nuo popkornų traškinimo, susikėliau kojeles į sau priimtiną poziciją, apsivyniojau skarom (prakeiktas Čiliako ventiliatorius) ir ėmiau laukti filmo. Nepagražinsiu pasakydama, kad reklamos užėmė geras 10 minučių. Tarp jų buvo bent kelių rusiškų filmų anonsai, vieno achujieno 3D filmo anonsas (kur skraidė visokie gyviai), skutimosi želė reklama, animuotas paprašymas išsijungti mobiliakus, mobiliako reklama ir dar kažkokio šlamšto nu c’mon…

Ir ką gi aš galiu pasakyt… Labiausiai gailėjaus, kad nėjau žiūrėt Avataro. Ten 3D išpildymas tikrai būtų buvęs belenkoks. O čia chebra po urvus landžioja ir nelabai ten kur pasišvaistysi. Bet sykį vienas labai kietai nukrito žemyn urvais. Pačioj pradžioj kai skrido jie malūnsparniu po gražią gamtą irgi fainiai atrodė, nu žodžiu. Istorija – tai Cameronas, iš kart nujaučiau kaip baigsis, ne visai pilnai atspėjau, bet dėl esmės nesuklydau. Pasiseiliojimai ir pan, gražus vaikinukas (čystai kaip Gossip Girl Neitas, damos, tik labiau sexy, nes raumeningas ir susipurvinęs), viskas kaip turi būt. Tai šiaip jei dar eit į 3D tai tik į kokį Avataro tipo kiną arba gal kokį veiksmo kur daug skraido lekioja motociklais ir so on. Dėl ėjimo vienai, tai buvo visai px, bet vis tiek jaučiaus lūzerė.

Ir pabaigai, filmas spyrė man paskutinį smūgį ir pripažino pralaimėjimą prieš mano atkaklumą – prieš nosį nuvažiavo tiesioginis trūlas į darbą, tai važiavau ratu. Gerai, kad bent lenkių babcių nebuvo. Ačiū už dėmesį.

skaityt įžvalgas

filmai, gyvenimas, žmonės

Šoneliais vienas šalia kito stovi daug bokalų. Ant bokalų parašyta, kad bokalai – Varniukų bokalai. Vieną tokį turiu ir namuose. Nuo tų laikų, kai pyzdindavau stiklo tarą iš kabokų. Naktimis. Kartą esu parsinešus net šakutę. Velniai žino, iš kur. Taigi, šalia vienas kito stovi daug bokalų. Pro bokalus sklinda šviesa. Bokalai blizga ir nuo to man dar labiau spengia galvoje.

Vakar pas mane atėjo viena kolegė, atėjo su žymiąja intencija po porą alaus. Mes išgėrėm kvietinio, išgėrėm Samsono, padarėm šotuką, tada prasiskverbė mano fetišas pamixint, taip netikėtai gimė Apple Joy, arba Žydrasis Obuoliukas, paskui gal buvo dar kažkas, ir dar, tada alus netikėtai susipylė į tuščią Elmenhorsterio pakutį ir mes išsikvietėm taxą, vieną iš tų, kurie dabar velniškai pabrangę.

Pas kolegę sutvarkėm alutį su lengvu apelsinų prieskoniu, išgėrėm bonkutę vyno, užkandom kekšės makaronų, finale šovėm šampę ir pusę palikusios atgulėm pailsėt. Šiandiena turėjo būt skirta gulėjimui ir seubekų žiūrėjimui, tačiau darbas netikėtai pakvietė ir štai aš tarp šviesosklidinų bokalų su spengiančia galva. Bloody Merė man parodė vidurinį pirštą, kaip ir ibupromas, mineralkė, mažieji actiniai svogūniukai ir double espresso. Štai pagaliau pasijutau pribrendus nol trim trim  nefiltruoto ir linguoju ant kėdelės pagal Dead Weather. Ir esu ne ką mažiau broken nei ta vokalistė. Nes plaukų neišsirišau nuo vakar, akis dažiaus su ne savo skystuoju pieštuku ir tik iš penkto kampo karto sugebėjau nubrėžti tinkamą liniją. Dar man dreba rankos, bet neįtikėtinai dailiai gaunasi gėlelės ant lattčių.

Gerai yra tai, kad nusimato laisvas savaitgalis ir aš noriu į gamtą. Kibinų Trakuose būtų pats tas. Dabar sėdėsiu ir lauksiu iš kojų verčiančių pasiūlymų. Muahahha.

skaityt įžvalgas

darbas, Draugai, gyvenimas, kasdienybė, pjankė

Į barą ateina gražūs žmonės. Gražūs vyrai ir gražios moterys, gražiais švarkeliais, sijonėliais gražiais. Vyrai geria tekilos šotus, po penkto prašo “to paties viskio kur jau pylei”. Moterys klausia, kuris baro kokteilis skaniausias, bet galiausiai vis vien pasiima cosmo, nes jis atrodo gražiau.

O didžėjai groja, sienos dreba, dreba langai ir skrandis dreba, dreba senųjų kaimynų grindys ir visų šventųjų paveikslai ant sienų dreba, senieji kaimynai skambina vienas vienas du ir sako “bled suvaldykit tą jibaną jaunimą užpiso nachui”. Ir ateina pareigūnai, barmenams kaip tik geriant cuba libres, ir pareigūnai sako išjunkit muziką, jau po vienuoliktos valandos vienuolika minučių negalima triukšmauti gausit baudą ir subankrutuosit nafik.

Ir kažkam sugenda nuotaika, kažkas išeina, kažkas pasiima dar šotų, visur byra druska ir nuo citrinos rūgščios šypsenos užkloja baro paviršių. Didžėjai toliau groja, sienos toliau dreba, pro langus pralekia greitoji su įjungtais žiburėliais. Senieji kaimynai ima mylėtis pagal sienų drebėjimo ritmą ir visi vėl laimingi, dar po šotą, po puppy dogo šotuką, kad imtų rūkti tabasko garai pro akytes.

Ir tada gražūs vyrai ir gražios moterys tampa dar gražesniais, prasisega sagos, krenta aukštakulniai bateliai po stalais, dar cosmo, būtinai su vyšnyte, vyrai su moterimis šoka susiglaudę šonais, didžėjus geria caipirinha, kurios nėra baro meniu, nes baras neturi meniu. Paskui į trasą išeina žydrieji motherfuckeriai, vyrai rūko lauke apsiglėbę motherfuckerius ir ginasi nuo pašaipių damų žvilgsnių, čia tikrai ne viagra, čia motherfuckeris, eik paklausk prie baro, ką aš geriu. Kažkas pakampėj trise bučiuojasi su mere džeine, kažkas geria dar puppy dogo šotuką.

Ir pilasi alus, pilasi varniukai, šlampa plaukai ir dūžta stiklas, kažkas mokosi flirtuoti, o kažkas nebeleidžia sau daugiau gerti, bet tada pilasi degtinė ir visi sveikina vieni kitus be progos, į ritmą dreba sienos, vyrai susipažįsta su moterims, moterys susipažįsta su vyrais ir atvirkščiai, moterys susipažįsta su moterimis ir vyrai susipažįsta su vyrais, o nazi taco yra labai geras šotukas, kai nusibosta puppy dogai. Bet kaip gali nusibosti puppy dogai? Toks štai baro ritmas ir tada jau nieko nebesupranti, užsirakina durys, laikrodžio rodyklė nusvyra prie keturių, dar po tris nol tris tris ir važiuosim namo.

skaityt įžvalgas

baras, darbas, moterys, muzika, pjankė, vyrai