Šį gražų pagaliau laisvo šeštadienio ryto miegelį, pusiau girtą mano sapną apie tango Paryžiuje, nutraukė sirenos. Rodės, net jautėsi mirgalkės, sklindančios nuo gatvės. Kadangi leidžiu sau teigti, jog atskiriu mentų, greitosios ir gaisrinės sirenų garsus, tai leidžiu sau teigti, kad Pylimo gatve link upės lėkinėjo mielieji mūsų pareigūnai. Iš pradžių tai aš nesupratau, kas dedasi. […]
Tema > observing life
Girtas pavasario mixas
Man nepatinka rašyt referatus, man patinka pirmą kartą matomi vyrai po konstitucijos prospekto eglutėm. Man nepatinka kava aštuntą valandą vakaro, man patinka alus aštuntą valandą ryto. Man nepatinka kaimynai, kurie užrakina duris man prieš nosį, bet man patinka načnyko pardavėjos, kurios mums šypsosi, kol laistomės alum. Ir viskas užklumpa taip, kad nieko nebespėju, ir tada […]
Trumpa istorija apie akimirkos vyrą
Vakar sutikau savo svajonių vyrą. Tai įvyko Vilniaus gatvėj. Ta gatvė apskritai yra gera gatvė, nes joje yra mylimiausias baras, nemylimiausia mokykla, nebloga batų taisykla, keistas kabokas, kurio niekada nesuprasiu, vaikystėj ten buvo specializuota žuvų krautuvė, o vasarom ten galima pirkt gert iš kiosko ir gert tada po medžiu. Taigi, ėjau aš iš darbo, buvo […]
Baro veidai
Taip ir prasidėjo. Kaip viskas prasideda – nespėjus tau nė susivokt, kad prasidėjo, kodėl prasidėjo ir kada prasidėjo. Paskui taip ir pasibaigia, žinoma, tik jau tą pasibaigimą susivokt lengviau, suvokimo prasme. Ir sunkiau, lengvumo prasme. Taigi, taip ir prasidėjo. Kišom letenytes į pelėkautus, nes labai norėjos sūrio. O sūris bri, tas, kur Paryžiuj tekainuoja eurą. […]
