Mielas supistas dienorašti, Kadangi esu visiškai degradavusi valkata, vedanti žmones į grupinio sekso per webcameras grėsmes, nejaučiu teisės sklandžiai dėstyti savo minčių. Vienintelis veiksmas, kurį atlieku profesionaliai ir tiksliai, tai slapstymasis už troleibusų stotelių reklaminių stendų ir sklandus žvilgčiojimas per petį. Mano draugai su manimi laikinojoje sostinėje degraduoja iki supošlintų lietuvių liaudies dainelių klausymo, makaliušinimo […]
Tema > observing life
Apie kasdienybę ir nekasdienybę
Ko reikia geram gyvenimui? Šilto stogo virš galvos, kartais gali užtekt ir jaukesnės bromos, ar Paryžiaus tilto. Reikia gerai išsimiegoti rytais, kad nereiktų anksti keltis į darbą. Reikia daug miegoti, geriausia ne vienam. Geriausia miegoti su tuo, kurį myli. Jei jis miega su kažkuo kitu, gali rinktis paprastesnius variantus. Nes jei neišdega meilė, gali užtekti […]
AfterFest kvailystės
Galbūt tikrai tai, kas yra labiausiai laikina yra labiausiai gražu? Tos naktys, kurios žinai, kad baigsis ryte ir daugiau jau niekada nebebus tokios pat, tie pokalbiai su pirmą ir paskutinį kartą matomais žmonėm. Ir baimė pati stipriausia ta, kuri laikina. Jei baimė trunka nuolat, mes su ja susigyvenam, prisijaukinam ją, baimė tampa mūsų dalimi ir […]
Mūsų dienos kaip vyšnių uogienė
Kaip norėtum numirti? Kaip Sidas, Kaip Nencė, kaip Kurtas, kaip Janis? O gal kaip šitaip? Jei atsiskirsi nuo bažnyčios, piktieji dėdės grūmos, kad neteksi teisės į kapinių žemes. O kėdainiečiai vis dar grūmoja krematoriumo griaučių link. O juk sex, drugs & rock’n’roll visada buvo kažkas labiau pasakiško, nei negražaus. Juk jei žinotum, kad gyvent liko […]
