supista bokalo magija

ankstų rytą viena lovoj su vakariniu makiažu ir d-light’o bonke purvinoj rankoj. guliu ir pykstu ant pasaulio. kad mano pareigos nėra vyr. kūrybininkė. kad piešinys ant rankos atsieis visą mėnesio algą. kad vakar viena boba iš kalnų mane nuvijo nuo kėdės, nes norėjo ten padėti savo vaiką. kad nuėjau nieko nepasakius, o dabar širsiu visą savaitę. susireikšminus boba iš kalnų, kuri nenešioja staniko ir vaiką vedasi į prirūkytą supuvusią pankroko skylę. kur aš dėčiau savo vaiką? turbūt daryčiau tą patį. nuvijinėčiau bevaikes mergiotes nuo kėdžių.

vakar užsidėjau vieną suicide girl ant desktopo, prieš tai gerą valandą scrollinus jų nuotraukas. tąkart norėjau būt diedu ir išdulkint jas visas. dabar gi sekso troškimas praėjęs ir tiesiog žiūriu į mergaitę ant desktopo ir į žydrą jūrą už jos. jau daug metų nebuvau vasarą prie jūros, negulėjau ant įkaitusio smėlio, nežarsčiau kriauklyčių tarp kojų pirštų ir nesvajojau į žvaigždes nuo kopų. vis bandau pripiršti, kas dė to kaltas. kaltinu visus, tik ne save.

atkimštas antras d-lightas ir man ant pirštų juodi dryžiai, nes nusitryniau vakarinį makiažą. ant veido turbūt tokie patys dryžiai. vakar net naktinių neapsirengiau, gerai kad nusiėmiau batus. kadangi nieks neglosto man nei nugaros, nei plaukų, galiu atrodyt visiškai šūdinai, gert vaistais dvokiantį gėrimą ir jaustis iki sielos gelmių pažeminta bobos iš kalnų. praėjus savaitė išsiurbė iš manęs viską, ką galėjo, tai net baisu pagalvot, ką išsiurbs savaitgalis. prieš akis stovi vakuminiai maišeliai su dešrom.

pastaruoju metu vis užsisvajoju apie gyvenimą tik dėl savęs. norėčiau, kad visi mano jausmai ir rūpesčiai būtų orientuoti tik į mane. norėčiau priiminėti sprendimus tik dėl savęs. norėčiau gulėt po palme ir gert pina coladą iš kokoso kevalo, norėčiau, kad aliejais išteptas vyras man masažuotų pėdas. norėčiau manikiūrų ir pedikiūrų, profesionalių depiliacijų ir antakių korekcijų, parafino vonelių ir išankstinių botulino injekcijų. norėčiau asmeninio trenerio ir vyriško haremo.

niekada anksčiau to nenorėjau, o dabar vis pričiumpu save svajojant, kad esu svieto valdovė. dėl nieko nesistengiu, bet viską turiu. miegu vandens lovoj ir maudausi džiakuzėj. draugės sustojusios į eilę, kad tik su manim išgert. vyrai verkia, kai neatsiliepiu į jų skambučius. turiu šimtą pavaldinių ir jie visi vemia ir viduriuoja iš meilės ir pagarbos man. turiu asmeninį barą, kuriame kartą per savaitę prisigeriu iki žemės graibymo – viena ir desperatiška, bet su velniškai brangiais kokteiliais.

buitinis alkoholizmas, moterys, mūdė, seksas, šūdas, vyrai