2017 buvo dosnūs ir laimingi. Nors didžiausią dovaną gavau dar pernai, šiemet viskas stojo į savo vėžes ir sužydėjo sieloj vyšnios. Radau savo ramybę mūsų nedideliam bute, kur visuomet šilta, kvepia kava ir cinamonu, čia dienomis sienom eina mūsų vaikas, o vakarais geriam vyną ir žiūrim filmus, čia aš auginu gėles kurios pagaliau nevysta ir kalėdoms puošiu eglę, kuri kokia graži, kad noriu laikyt ją iki velykų.
Šiais metais atsišliejau nuo nemalonių žmonių, nuo santykių iš reikalo, įsileidau į savo gyvenimą naujų asmenybių, ko man šitaip trūko, turėjau daugiau mergaitiškų vakarų, kurie baigiasi 3 ryto, šiais metais pradėjau jaustis sau labai graži, nors ir neišeina vėl būti plona, sugebėjau susitvarkyti jausmus, hormonus ir prisiminimus. Bėgantis laikas užgydė žaizdas, kurias dovanojo laikas nuo mūsų sprendimo turėti vaiką iki maždaug šeštojo jo mėnesio. Daug kas pasakytų, kad esu myžnė ir be reikalo tryznioju, bet aš jau išmokau tokiems pasiūlyti eiti nachui.
Šiais metais gyvenant Lietuvoje teko susitaikyti su daug sveiku protu nesuvokiamų dalykų, valdžios kišimosi į privačiausius ir jautriausius klausimus, bet, neabejoju, čia dar tik pradžia. Prikišę nagučius prie dirbtinio apvaisinimo, vaistų nuo migrenos ir vyno bonkės 21:00, jie persimes prie abortų, kito ryto tabletės ir mėtinio marlboro. Ko tikiuosi, tai kad tie marazmai greitai pasiliks tik naujai perrašytuose istorijos vadovėliuose, kuriuos mūsų vaikai su pasimėgavimu krims naujose liberaliose mokyklose tarp matematikos, filosofijos ir savalaikio lytinio švietimo užsiėmimų.
Šiais metais aš stengiuosi apie visa tai negalvoti. Mėgaujuosi augančiu vaiku ir į naują etapą peržengusia draugyste su savo vyru. Dabar, kai esam tėvai tam mažam žmogui, lengviau rasti kompromisą ir mylėti vienas kita be konkrečių priežasčių. Nors, be abejo, visiškai pisti proto aš nenustojau, o jis nenustojo daryt iš mano virtuvės kiaulidės, bet susitvarkom. Esu laiminga, kad mano gyvenime yra šie du vyrai.
Ateinančiais metais pasižadu valgyti skanų ir sveiką maistą (ir nevalgyti sumuštinių), gerti vyną, viskį, sausą sidrą, ir per vakarėlius rūkyti mėtinį marlboro, neskaityti delfio komentatorių, nebent Andriulio komentatorius, toliau lakuotis nagus, dažytis antakius ir progai esant pasipuošti šventine suknele, o ne šventiniais džinsais. Pasižadu gauti vietą tame darželyje, kurį pasirinkau pirmu numeriu ir padaryti viską, kad jei ten deda cukrų į arbatą, jo nebedėtų. Pasižadu nesakyti vaikui, kad kažkokias dovanas atneša mistinis kalėdų senelis. Pasižadu mylėti save ir mylėti vyrą ir mylėti sau malonius žmones, o į nemalonius nekreipti dėmesio ir nesigadinti sau dėl jų nervų. Pasižadu stengtis nesivelti į beprasmes niekur nevedančias diskusijas su priešingą nuomonę turinčiais ponais ir poniom feisbuke. Pasižadu toliau su saiku domėtis politika, genų inžinerijos naujovėmis ir nasa misijomis.
2018.03.02 @ 09:00 linkas
Labas,
su pavasariu! Kalendoriniu. Tavęs tikriausiai kainuoja daugiau parašyti naujų tekstų, nei čia tebėra skaitytojų, bet esantieji kantriai laukia, tikisi naujų tavo įžvalgų.
Pagarbiai,
Dainius
2018.03.30 @ 07:28 linkas
Dainiau, ačiū, kad skaitai! Kai tik išeina, iš kart rašau;)