Geriausias draugas

Diena, kai gali nieko neveikti, prasideda nuo pusbutelio alaus, po vakar likusio šalia lovos. Jis mane pasitinka pabudusią ir ištikimom žaliom šunelio akytėm žiūri, kol nuleisiu ranką ir paglostysiu kakliuką. Geriausias žmogaus draugas, meilės ir ištikimybės pavyzdys. Diena, kai gali nieko neveikti, prasideda tuo, kad vakar diena buvo diena, kai galėjau kažką nuveikti, o aš tik parašiau paskutinį egzą per 15 minučių ir važiavau į centrą tokiam pergrūstam troleibuse, kad teko pusiau sėdėti vyrui sportinėmis kelnėmis ant kelių. Bless this mess.

O paskui prasidėjo, akademinės bendruomenės dalinis palikimas suardė mano ciniškų jausmų pusiausvyrą, ir nusprendžiau nueit į darbą išgert vieną alaus, išvis, tokį išsireiškimą reik braukt iš žodyno, nes jis jau seniai prarado savo tiesioginę ir bet kokią kitokią prasmę. “Kaip atskirti visas prasmes nuo visų reikšmių?” Klausiau kažkada, kai pečius užgulė vienas duslus (duslesnis? dusliausas?) ruduo. Dabar manau, išgert tekilos. Iš pradžių – degustacinių kokteilių su bubble gum sirupu, tada pasivalkiot girtai po parduotuves ir prisipirkt visokių mergaitiškų nesąmonių, kurių tada labai prisireikia – pėdkelnių ir triūsikų, plaukų kremo ir spanguolių kvapo dušo žele, dekoratyvinės kosmetikos ir prezervatyvų. Net nežinau, kur ir kiek čia joke’as.

Tada eit toliau gert ir atsimerkti infoshopo kieme, dalinantis veganišku kebabu su nepažįstamais draugais, virš galvos šnarant jau minėtiems kaštonams. O Lichtenshteinai, kiek įkvėpimo tu man suteiki, šią dieną, kai galima nieko neveikti.

Iš paprastosios pusės žiūrint, kadaise gyvavusi grupė Sa-Sa, tais laikais, kai visi buvo trū, nes kitaip tiesiog nebūdavo, sakė, tik mirusių pasaulyje tvarka ir elegancija. Nėr tikslesnės mano gyvenimo interpretacijos. Kuo labiau susimessinu, tuo labiau jaučiu kraują (ir dar kažką? alų?) tekant venomis. Taip, tai kinda fucked up. Bet ohhh… alright…

Ir kai šitaip susimessinu, pradedu galvot apie žmones, šalia kurių jaučiaus visokia, tik nesusimessinus. Girta, nuoga, švepso pilnais plaukais, ir net apsivėmus mašinų stovėjimo aikštelėj ant sniego, ir tada nieko kito nelieka, kaip parašyt ir pasakyt, kad pasiilgau. Ir pasidžiaugti, kad yra ko pasiilgti šitam sumessintam gyvenime, o kai kurios pažintys yra vertos milijono, koks kvailas palyginimas tai bebūtų.

“galbūt tai panašu į sifilį
ar girtą moterišką juoką
tave su panage į stiklo šukę
arba per smilkinį kanopa”

sa-sa_aš bijau

, ,

  1. juraj
    2011.05.19 @ 10:39 linkas

    Hahaaha superb mintis apie mistinį “vieną alaus”:}

    Sveikinu pabaigus!

  2. deathblow
    2011.05.19 @ 13:02 linkas

    bet tikrai – yra žmonių, prie kurių apsivemt nėra labai jau nejauku. tokius žmones reikia brangint ;)

  3. deathblow
    2011.05.19 @ 13:04 linkas

    va šitos Sa-Sa eilutės mane visada mistiškai žavėjo (bet niekad negirdėjau dainos, iš kurios tos eilutės yra):

    Ir jūros atsitrauks
    Ir žemė prasivers
    O tu sėdėsi kaip sėdėjęs,
    O tu žinosi kiek žinojęs,
    O tu gulėsi kaip gulėjęs,
    O tu miegosi kaip miegojęs…
    Daugiau nelauk, jau nieko nebebus,
    viskas gerai, viskas tikrai gerai…

  4. alkoholikairnieksai
    2011.05.19 @ 14:09 linkas

    juraj, na popierėlio dar negavau, bet jau prie education galiu rašyt “nebaigtas aukštasis”, o ne tik “vidurinis” :D

    povilai, ale tikrai dėl tų vėmimų. prie kai kurių nė už ką nevemčiau, o prie kitų nieko tokio. norėčiau ir pati būt tuo žmogum kam nors, kad jaukiai prie manęs vemtų. ne per dažnai, aišku.

    daina vadinasi “elektriniai stulpai”, atsiųsiu tau. dar gera vieta joje šita:
    nugelsta langų stiklai
    į kuriuos bandei prisiprašyti
    dar šypsosi veidai
    kurie išduos tiktai poryt

    emo ;)

  5. eewl
    2011.05.19 @ 17:05 linkas

    Vakarykštis pusbutelis – turėtų būti nusivadėjęs ir šiltas. Jei dar kas nors kancarą nuskandino…

  6. paranoid
    2011.05.19 @ 20:03 linkas

    Yo! Congrats univero damušimo proga:) Now what?:D

  7. alkoholikairnieksai
    2011.05.20 @ 10:07 linkas

    eewl, normaliai buvo, net vėsus ir neišsigazavęs, tiesiog stačiai puikus.

    paranoid, gersiu ir voliosiuos žolėj :))

  8. taliban_hooligan
    2011.05.24 @ 09:52 linkas

    Nu tas “vienas alus” man visada baigiasi dar blogiau, negu “einam trijų bambalių” – nu turbūt yra kažkoks psichologinis stabdis, kai perki bambalių nėra jausmo, kad peržengi ribą, o kai eini “vieno alaus” bet nusprendi po to pilti visą vakarą, atrodo, kad darai kažką pusiau legalaus, griauni planus ir pan. Arba čia tik man kątik atėjo į galvą:D

  9. taliban_hooligan
    2011.05.24 @ 10:02 linkas

    Prisiminiau, kad vieną kartą (praeitą savaitę ar panašiai) per vieną tokį “vieno alaus tūsą” mes us Egle nuėjom į parduotuvę, rezultate mes palikom bambalį ir mano 40lt kažkur besivoliojančius prie kasos. Viskas mums sugrėžo, laimei, ar nelaimei, nežinau.

  10. alkoholikairnieksai
    2011.05.24 @ 10:47 linkas

    aš tai manau, kad čia tiesiog neegzistuojanti sąvoka tūlo alkoholiko kasdienybėje, ir tas skambesys yra tiesiog panaudojamas kaip koks nors kodas ar kažką. nu kad nereiktų sakyt einam prisigert, sakai einam po vieną/po porą alaus…. ;]

  11. viz3
    2011.05.24 @ 13:22 linkas

    Net nesitiki, kad galima taip gražiai parašyt apie tokį šūdą.
    Jeigu būčiau buteliuose įpakuotų bakterijų išmatų gamintojas, turbūt mokėčiau už šituos rašmenis.
    Dėkui.

  12. alkoholikairnieksai
    2011.05.24 @ 15:52 linkas

    made my day ;)

«