Į mano duris beldžiasi toks jausmas, kad nei nuryt, nei apsivemt. Pradeda užpisti net tie rytai, kad atsibundu ir bloga ir nieko neatsimenu. Guliu tada pikta ir galvoju – kiek galima? Metus rūkyt dėl rūkymo belieka mest gert dėl gėrimo. Iki penkių ryto. Sidrą už dvyliką penkiasdešimt. O senų laikų kiemely senų laikų draugai. Draugai […]
Tag Archive > šūdas
Day after yesterday
Mielas supistas dienorašti, Kadangi esu visiškai degradavusi valkata, vedanti žmones į grupinio sekso per webcameras grėsmes, nejaučiu teisės sklandžiai dėstyti savo minčių. Vienintelis veiksmas, kurį atlieku profesionaliai ir tiksliai, tai slapstymasis už troleibusų stotelių reklaminių stendų ir sklandus žvilgčiojimas per petį. Mano draugai su manimi laikinojoje sostinėje degraduoja iki supošlintų lietuvių liaudies dainelių klausymo, makaliušinimo […]
Antradienio retrospektyva
Aš augau tarp tokių vaikų, kuriems buvo nulemta niekada nevažinėti autobusais. Visos mergaitės turėjo ilgus lygius plaukus, o berniukai brangius spalvotus sportbačius. Mano plaukai keistai raitydavosi ties viršugalviu, buvau įsitikinus, kad jie turi pelėsio atspalvį, o batus tėvai man pirkdavo Gariūnuose. Visos tos mergaitės šešiolikos metų pradėjo lankytis Gravity, o visi berniukai šešiolikos metų pradėjo […]
Apie likimą
Labai nemėgstu, kai pasitvirtina močiučių išmintis. Bet turbūt todėl ji ir išmintis, turbūt todėl ir močiučių. Ir nuo likimo nepabėgsi. Nebent keliom girtom akimirkom/valandom/dienom gali manyt, kad pabėgai. Likimas yra čia, giliai po oda, po plaukų šaknim, ir jis būtinai anksčiau ar vėliau iškiš savo smailianagę kojytę. Labuka, pamiršai? Gali su juo taikytis, gali pyktis, […]
