Prie Vilnelės kadaise išgėriau savo pirmąjį butelį alaus. Ten skandinau savo nelaimingas meiles, savo pikčiausias baimes ir visokias tylias krebždančias neviltis. Vilnelė buvo mano šventykla, mano aukuras, mirtis ir gyvybė, tokia mažutė, bet tokia mano akimis gili. Joje sutilpo visos kaitrios vasaros ir drėgme dvelkiantys rudenys, antys su savo gyvenimo istorijom ir braidantys vaikai. Vilnele […]
Tag Archive > ruduo
Rudens scenarijus
Jokiu būdu, kas beatsitiktų, nedaryk šitaip. Betgi, sakysi, atėjo ruduo. Prašlampa sportbačiai vakarais. Kadangi žmogus jau esi pamiršęs, ką tai reiškia, ryte sukiši koją į tokius pat šlapius. Naktim garsiai lyja, rytais randi balas ant palangės, nes fortkė neuždaryta, arba šiaip vis dar neįstiklinta, kaip pas mane. Atsikėlęs geri kavą arba arbatą, o ne šaltas […]