Baltieji poniai laipioja mūsų galvomis visą dieną. Raudonos sienos rėžiasi skruostų spalvoje. O akys kažkur giliai po juodais ratilais. Jausmas toks, lyg gimtadienis būtų atšvęstas dvidešimt du kartus. Minimoj pas mylimiausią pardavėją, laba diena, vėl tas energetinis už litą trim, bambalis šaltos arbatos, kramtoškė, kramtoškė, aš tai galiu. Baltieji poniai laipioja po galvą. Šnekant apie […]
Tag Archive > gyvenimas
Abstinencija
Martini taurėj trys ledukai (taip, visiškai ne pagal taisykles), beveik vogtas ginger ale, spicy moninas ir kažkiek vaisinės finlandijos. Kodėl jūs geriat alkoholį? Tam, kad paskui darytumėt pagirtinas nesąmones, palikinėtumėt numerius ant cigarečių pakelių, atsibustumėt ne savo lovoj su buvusios klasiokės pusbroliu, pamestumėt basučių raištelius ar apsiverktumėt pamatę saulėtekio spalvinį spektrą? Geriat tam, kad vėl […]
Mūsų dienos kaip vyšnių uogienė
Kaip norėtum numirti? Kaip Sidas, Kaip Nencė, kaip Kurtas, kaip Janis? O gal kaip šitaip? Jei atsiskirsi nuo bažnyčios, piktieji dėdės grūmos, kad neteksi teisės į kapinių žemes. O kėdainiečiai vis dar grūmoja krematoriumo griaučių link. O juk sex, drugs & rock’n’roll visada buvo kažkas labiau pasakiško, nei negražaus. Juk jei žinotum, kad gyvent liko […]
Apie likimą
Labai nemėgstu, kai pasitvirtina močiučių išmintis. Bet turbūt todėl ji ir išmintis, turbūt todėl ir močiučių. Ir nuo likimo nepabėgsi. Nebent keliom girtom akimirkom/valandom/dienom gali manyt, kad pabėgai. Likimas yra čia, giliai po oda, po plaukų šaknim, ir jis būtinai anksčiau ar vėliau iškiš savo smailianagę kojytę. Labuka, pamiršai? Gali su juo taikytis, gali pyktis, […]
