piktųjų kekšių būna įvairių. Jos varijuoja ir laviruoja, jos ir visur ir tik tam tikrose vietose, jos tavo kaimynės, jos perka cigaretes tam pačiam kioske, jos važinėja to paties taksisto, kuriam tu paryčiais linkėjai linksmų švenčių, taksi.
būna žavingų kekšių, ir būna ne tokių žavingų. kekšės žavingumas iš dalies labai priklauso nuo tos kekšės baro žavingumo. kiekvieną kekšę galima priskirti tam tikram barui.
pasakyk, kur tu geri, ir aš pasakysiu, kas tu esi.
Pachos kekšės. Metelicos kekšės. Trasos kekšės. Gravičio kekšės. Psichbario kekšės. Čili kaimo kekšės. ir jau seniai kekšė nebereiškia mergaitės iš stoties. ir jau seniai kekšė taip transformavosi, kad jau geriau kas vakarą gerčiau ir kambariu dalinčiaus su stoties mergaite, nei su tam tikrų rūšių kekše.
būna kekšių, kurių tikslas būna tave sumaišyt su šūdais, tau net neįtariant, jog tai vyksta (žinoma, tam tikrais atvejais kekšė jau nuo pat pradžių žaidžia atvirom kortom, įsikibdama akriliniais nagais į nesvarbu kurią tavo kūno dalį). kai jai pavyksta, kekšė patiria moralinį orgazmą, susilieja su nirvana. gaila, kad neilgam. kekšės pasitenkinimas trunka daug trumpiau nei kad įprastinis pasitenkinimas, ir ji nuolat ieško naujos aukos.
būna kekšių, kurių tikslas yra iškilt iki diskobolo padangių, tuo pat metu darantis nagų priauginimo procedūrą, sutraukt į save kiekvieno vyro su lišnų štukių pripildyta sąskaita dėmesį, ir nuodyt kraują tiems, kurių pareigos dar ne ant tiek aukštos, kad jie galėtų uždėt joms feiskontrolą.
tiesa, ne visas aukas kekšė taip tiesiogiai sumaišo su šūdais. kai kurios aukos nebūna vertos jos pastangų, ir užima to pusiau gyvo paukštelio katino letenose vietą. kuomet katinas toks tingus, kad net tingi nugalabyt paukštelį iki galo, ir tiesiog vartalioja jį nuo letenos prie letenos, žiovaudamas ir nuobodžiaudamas. kekšė nežiovauja ir nenuobodžiauja, bet aukas nuo letenos prie letenos vartalioja. ir vartaliodama siurbia į save aukos dėmesį, nesvarbu, ar tas dėmesys pasireiškia nuolankiu seilės varvinimu, ar iš neapykantos svaidomais žaibais. juk katinui irgi nesvarbu, kaip jaučiasi paukštelis, svarbu kad jis vartaliojasi nuo letenos prie letenos.
gaila, kad kiekviena kekšė lygį išlaiko tik savo aplinkoj. įmetus Metelicos kekšę į pankroko koncertą Kably, nebeliktų Metelicos kekšės. mano jautri širdis užjaučia šį visiškai išgalvotą ir analogo realybėje neturintį pavyzdį.
ir, tiesą sakant, Kekše būti reikia mokėti. jei jau nori būt kekše, geriau būti diplomuota kekše. kekše su magistriniu. kekše, kuri žino, kad linas nėra vijoklinis augalas. tokia Metelicos kekše, kuri aplink akrilinį nagą suvyniotų net Kablio pankus.
