Mes turim teisę į savo kūną ir į savo mintis, į savo moralę ir į savo atchodus. Mes turim teisę turėti paslapčių ir turim teisę kam nors išsipasakoti, mes turim teisę netikėti savim, o vėliau pykt dėl to. Mes turim teisę nelaimingai mylėti, nes tik nelaiminga meilė atveria tam tikras čiakras, žinau. Mes turim teisę į neįpareigojantį seksą ir visas su tuo susijusias pasekmes. Mes turim teisę nemokėt konstitucijos, bet nemokėjimas juk neatleidžia nuo pareigų.
Mes turim teisę atsibusti penktą valandą ryto ir gerti gerti gerti neptūną iš litrinio bembelio, gerti gerti neįkvepiant oro, kol ima traškėt susitraukęs plastikas. Mes turim teisę nenorėti vieni eiti į koncertus, vieni pietauti, ir vieni žiūrėti spektaklių.
Mes turim teisę į apribojančias ir įkalinančias socialines stigmas. Nors kiekviena stigma – tik mūsų pačių problema. Mes patys susikuriam idėją, ir tada skęstam jos neįgyvendinamume. Mes turim teisę raudonai dažytis nagus, nesvarbu, kokia mūsų biologinė lytis, ir turim teisę nebūt nužiūrinėjami Vokiečių gatvėj. Mes turim teisę į žodžius*
Ir kaip aš sau bepatikčiau, visada buvau tarp jų visų kažkokia ne tokia. Aš dirbdavau, kai jie ilsėdavosi, ilsėdavaus, kai dirbdavo jie. Aš per jų gimtadienius gerdavau alų Vokietijos autobanuose, jie mano gimtadienį pamiršdavo iš vis. Aš būdavau viena, kai jie visi vaikščiodavo poromis, aš įsimylėdavau tuos, dėl kurių būdavo gėda jiems prisipažint. Aš laikydavaus dietų, kai jie valgydavo keptą duoną naktimis, aš mesdavau dietas, kai ekologiški turgeliai ateidavo madon. Aš turėdavau draugų, kai jie neturėdavo, ir neturėdavau kam pasiguost, kai turėdavo jie. Aš per daug rašydavau, kai jie net neskaitydavo, o iš egzaminų visada gaudavau balu per mažai. Aš norėdavau miego, kai jie eidavo tūsintis, ir gerdavau viena vyną ant palangės, kai miegodavo jie.
Nes mes turim teisę į save. Mes turim teisę ir į kitus, juk kiti turi teisę į mus. Mes turim teisę į klaidas, ir į klaidų kartojimą, ir į kartojimą dar. Mes turim teisę suprasti, kad “kai kas niekad nesikeičia žmoguje”. Mes turim teisę į citatas.
Dar mes turim teisę dirbti ir užsidirbti pinigų. Mes turim teisę ilsėtis ir nieko neveikti, žiūrėti filmus su Lindse Lohan ir niekam to neprisipažinti, turim teisę valgyt lašišą be salotų ir be batono, be nieko, tik su citrina.
Mes turim teisę persigalvoti, bijoti, pameluoti, turim teisę atleisti, ir atsiprašyti, turim tesę bandyti dar kartą. Mes turim teisę svajoti prieš užmigdami, apie geresnį gyvenimą, kuriame viskas teka taip sklandžiai, iš dangaus krenta loftai Senamiestyje (???), slapti mylimieji bučiuoja mums kelius, nuo žalių pringlsų nestorėjama, ir nereikia niekam dirbti, nes kiti dirba mums.
Mes turim teisę atsibusti, ir lėtai prisiminti, kas vyko praeitą vakarą, lėtai išsivirti arbatos ir klausytis, kaip ant medžio kieme karksti pikta juoda varna, ir turim teisę pavėluoti kur nors, kur vėluoti nelabai galima.
Gyvenimas labai gražus. Net kai būna šūdino(kok)as.
