Kaip norėtum numirti? Kaip Sidas, Kaip Nencė, kaip Kurtas, kaip Janis? O gal kaip šitaip? Jei atsiskirsi nuo bažnyčios, piktieji dėdės grūmos, kad neteksi teisės į kapinių žemes. O kėdainiečiai vis dar grūmoja krematoriumo griaučių link.
O juk sex, drugs & rock’n’roll visada buvo kažkas labiau pasakiško, nei negražaus. Juk jei žinotum, kad gyvent liko tris dienas, ir turėtum puikią fizinę sveikatą, tikrai pasirinktum tuos tris punkčiukus, o ne sriūbčiojimą į pagalvę. Ar klystu?
Kaip norėtum mylėti? Greitai, aistringai, trumpai? Kaip Robertas, kaip Franceska? O gal šitaip? Tokia meile, kuriai pasibaigus jos nepamirštum visą gyvenimą? Juk ne veltui sako, vienos dienos gali nepamiršti iki grabo lentos, o viso gyvenimo gali ir neprisiminti. O aš niekad nesupratau meilės iš pripratimo, meilės iš gailesčio, meilės iš patogumo. Aplinkui visi tik tuokiasi (ar skiriasi), aš taip ir lieku nesupratus. Gal taip man ir reikia.
Neseniai susipažinau su nelaimingu žmogum. Tokiu, kuris jaučiasi pasilaidojęs dar gyvas būdamas, kuris nemyli savęs ir yra tikras, kad ir aplinkiniai nė už ką negali jo mylėti. Nebūkit tokiais žmonėmis. Nors ir ne Kalėdos. Nors ir vasara teka visu įmanomu karščiu, tirpsta ledas šaldytuvuose, prakaitas teka kaktele. Save mylėt yra vienas malonesnių jausmų, tikrai. Kiekvienas vertas ne tik meilės iš kito, bet ir meilės iš savęs. Nuo to viskas prasideda. Ant to viskas laikosi. Jei nemylėsi savęs, kiti nemylės tavęs, o tu nemylėsi kitų.
Bet ne be reikalo aš neįstojau į psichologiją. Taip man ir reikia. Ir vėl susimokėjau už mokslą, nes net ir pačioje krūčiausioje akademinėje bendruomenėje yra įsisukusių sūkų. Ar kartais norit atkeršyti? Sumalt visus dešimt įsakymų su dulkėm, susiplakt iš jų koktelį su daug ledukų ir laimo? Ar šaukiat žiūrėdami filmus “nu šauk šauk tu į jį negalvojus”? Ar būnat kartais nedorais žmonėmis ir sau pasiteinat kad tiesiog taip jau yra ?
O šiaip, tai viskas labai gerai. Ne tai, kad gerai, bet tiesiog taip, kaip ir turi būti. Tokiom dienom daug ką suprantu. Dar maudaus Escados Magnetizme. Statau bokštus iš pinigų. Spintoj maikes lankstau pagal spalvas ir neturiu joje nei vienos kojinės be poros. Perku peroksidą. Mano draugai tampa straight edgeriais. Kuriu eilėraščius ant palangės. Ir nedarau to, ką labiausiai noriu padaryt, nes apsimetu, kad tam turiu per daug savigarbos.
