Labai nemėgstu, kai pasitvirtina močiučių išmintis. Bet turbūt todėl ji ir išmintis, turbūt todėl ir močiučių. Ir nuo likimo nepabėgsi. Nebent keliom girtom akimirkom/valandom/dienom gali manyt, kad pabėgai. Likimas yra čia, giliai po oda, po plaukų šaknim, ir jis būtinai anksčiau ar vėliau iškiš savo smailianagę kojytę. Labuka, pamiršai? Gali su juo taikytis, gali pyktis, […]
Tema > observing life
Nėr čia ko
Kai bare verkia moteris, atrodo, visas baras nutyla. Barmenas tyliai pila alų, vyrai prie kaimyninio staliuko tyliai gurkšnoja degtinę, kolegos už lango tyliai traukia tabaką. Kai bare verkia moteris, baras sustoja. Bare neturi verkti moterys. Tuo labiau bare neturi verkti moterys dėl vyrų. Bare moterys turi siūbuoti koją ant kojos ir flirtuoti su visais nepažįstamais, […]
Betoninė vasara
Prie mano namų yra baras be pavadinimo. Jis ten yra jau tiek metų, kiek aš galiu atsimint. Tam bare geria tie patys vyrai pražilusiom barzdom ir vidutinio amžiaus moterys sijonais virš kelių. Bare transliuoja tai euroviziją, tai futbolo čempionatą, tai šokių dešimtuką. Nežinau, kiek ten kainuoja alus, bet spėju ne daugiau keturių litų. Vakar su […]
Ikisokratikų virtuvė
Iš tiesų tai viskas taip greitai keičiasi, kad didžiausi uraganai šiandien, po metų atrodo tik audra viskio stiklinėj. Kai kas nesikeičia. Kol kas nežinau, džiaugtis dėl to ar liūdėt, ar dar išgert. Kai pirmam kurse mokiausi filosofiją, pas vieną labai simpatišką profesorių, žiemą jis turėjo tik vieną megztinį, o megztinio pažastyje buvo skylė, taigi mokiaus […]
