Šuo atskiria šampano butelį nuo visų kitų. Jam dar labiau nei man patinka iššaunamo kamščio garsas, o vėliau ir pats kamštis – kvepiantis ir patogus apžiot nasrais. Šuo vaikosi kamštį po kambarį, mėto jį į orą, urzgia ir per nepilnas dešimt minučių sutaršo jį į mažus gabaliukus. Aš geriu šampaną, nes tam nėra visiškai jokios […]
Author Archive > alkoholikairnieksai
Sutikau Naujus Metus nenusivilkus palto
Nauji Metai visada buvo mano mėgstamiausia šventė. Mėgstamesnė už Kalėdas ir už gimtadienį, antrą vietą užleidžianti Užgavėnėms. Kokie 5-6 praėję Nauji Metai buvo labai panašūs ir labai skirtingi. Vieni būdavo zajabys, sekantys visai šūdini, kiti vėl zajabys. Tikėjau tuo, kad kaip sutiksi Naujus, tokie ir bus ateinantys metai. Tikėjau, nors tai toli gražu nepasitvirtindavo. Visokių […]
Apie rytus
Rytai yra labai suktas laikas. Prisimenu rytus mokykloj – tamsa ir šaltis, miusliai su pienu, pirmosios pamokos stebint savo nelabai gražų paauglišką atspindį lango stikle. Bandelės ir saldi arbata, neėjimas parūkyti. Prisimenu rytus univere – dažnai pramiegoti, beveik visada pachmielni, nuraudę prisimenant praėjusį vakarą Bixuose. Prisimenu rytus ne taip ir seniai praėjusią vasarą – auštant […]
Apie Alų
Šeštadienį belaukdama vakaro labai užsinorėjau alaus. Nuėjau į Rinkutiškes (alaus meką neįsimenamu tikruoju pavadinimu Raugyklos gatvėj) ir įsigijau keturis alaus – du Rinkuškių ir du Svečio, su intencija, kad porą išgersiu dabar, o likusius du vakare prieš/per koncertą. Atsidarius Rinkuškių butelį, alaus labai greitai nebeliko. Padėjo vienas baisiai strategiškai neįtikinantis filmas Human Trafficking ir mūdina […]
