Šuo atskiria šampano butelį nuo visų kitų. Jam dar labiau nei man patinka iššaunamo kamščio garsas, o vėliau ir pats kamštis – kvepiantis ir patogus apžiot nasrais. Šuo vaikosi kamštį po kambarį, mėto jį į orą, urzgia ir per nepilnas dešimt minučių sutaršo jį į mažus gabaliukus.
Aš geriu šampaną, nes tam nėra visiškai jokios progos. Turbūt joks alkoholinis gėrimas man neatrodo labiau bešventis, nei šampanas. Koks ten ir šampanas, žinoma, bet dauguma tų, tikrojo šampano neįperkančiųjų, putojantį vyną taip vadina. Festa Di Spumante, demi-sec, su Italijos batu išraitytu ant nugarinės etiketės, kaimyninėje Gramutėje nekainuoja nė dešimties litų, tačiau kiekvieną veiksmą pažymi dygiais burbuliukais.
Darai remontuką? Išgerk šampaniuko, meistriuko rekomendacija. Priešmenstruacinė/menstruacinė/pomenstruacinė depresija kamuoja? Išgerk šampaniuko. Kas nors neatrašo žinučių, nekelia ragelio, neatsišaukia į akmenukus, mėtomus į langą? Išgerk šampaniuko. Meti rūkyti? Išgerk šampaniuko.
Šampaniukas šnypščia kaip Naujamiesčio katutė iš po suklerusios, neužsivedančios, trečią naktį iš po kapoto pypsinčios audinės. Šampaniukas graužia nosį ir šaldo liežuvį, stumia ir priartina keturias sienas. O Gramutės pardavėja šypso, ir kartais užsinoriu, kad ji būtų mano fėja geroji krikštamotė ir galėčiau išsibliauti jai ant peties, nes visos Naujamiesčio moterys bliauna, o vyrai vaikšto su fingalais paakyse.
Pastaruoju metu jau geriau vaikščiočiau su fingalu paaky, nei būčiau moterim. Pastaruoju metu siunčiau draugę į vaistinę, pastaruoju metu supratau, kad nieko nesuprantu apie elektros skydines, pastaruoju metu mane kabino meistriukas, remontuojantis laiptinę, nes aš nemoku su meistriukais elgtis atžagariai.
Šiandien prieš užsukdama šampaniuko kaimyninėje gėlių krautuvėje nusipirkau dekoratyvinį pomidorą. Jį reikia laistyti kartą per savaitę ir persodinti ne anksčiau balandžio – dar viena dingstis laukti to, kas taip ilgai neateina. Įkėliau pomidorą į savo gražųjį leopardinį vazoną ir pastačiau prie radiatoriaus. Pro langą vietinis alkašas ėmė šaukt kaimyną Juozą ir pomidoras susigūžė.
2012.02.07 @ 22:03 linkas
Alkoholio indukuotas polinkis į estetinę žemdirbystę, fingaluoti praeiviai, kamščiaėdžiai šunys, flirtuojantys meistriukai, pigūs burbulai ir buitinė melancholija. Living the high life.
2012.02.12 @ 21:51 linkas
Nu va, jau geriau. Tvarka bus!
2012.02.17 @ 21:05 linkas
Tai čia ir slypi visas šampaniuko žavumas. Toks šventiškai bešventis gėrimėlis, kurį mauki kaip limonadą, kol galiausiai suvoki, jog n-tąją taurę (arba butelį) jau pili gerokai pro šalį…
O “Gramutėje” ankstyvoj paauglystėj pirkdavau raudoną “agdam” rašaliuką, nes tai buvo tikriausiai vienintelė vieta, kur pardavėja ne tik kad dokumento neprašydavo, bet dar ir nedemonstruodavo visiškai jokios nuostabos dėl gėrimo pasirinkimo.
2012.02.18 @ 19:04 linkas
oo taip, atsimenu kaip ten apsipirkinėdavom su padirbtu moksleivio pažymėjimu ir reikėdavo paaiškinti pardavėjai, kas ten užkoduota asmens kode:) šauni vietelė.