Pastarosiom dienom rūkymas manęs nebeklauso. Paskutinį kartą cigaretes pirkau penktadienį. Dar liko aštuonios. Aš tiesiog nebenoriu rūkyt, o gal, tiksliau būtų sakyti, rūkymas nebenori manęs. Ėmė ir pradėjo ignoruoti, gražiam pavasariui atėjus. Nebenoriu rūkyti darbe, nebenoriu rūkyti tais retais kartais, kai būnu univere, nebenoriu net kaboke gerdama alų. Viena kada jam dar rūpiu, tai trečią ryto, mylimiausiam bare, po 5-o alaus ir pusės viskio. O taip. Jis man kažką primena, tas rūkymas.
Taigi, cigaretės voliojasi tašėj ir pirmą kartą po 4 dienų pertraukos parūkau su savo katedros menedžere. Nes nemandagu atsisakyti. Nes geriau nusiversiu nuo laiptų, nei pasakysiu “gal aš neberūkau”. Nes aš nenoriu mesti rūkyt! Nes kiekvieną kartą, kai ateina mintis “gal eit parūkyt” ir tada sekanti “ai we”, pasijuntu liaudies ir širdies išdavikė, sūka, kurią reik sudegint ant laužo, o paskui paskandint, arba atvirkščiai.
Juk aš iškenčiau visus savo draugų išėjimus iš rūkančiųjų būrelio, iškenčiau visus jų grįžimus, iškenčiau jų kaltus slaptus parūkymus ir toleravau pasivaišinimus, galėdavau ramiom akim žiūrėti anti-smoking ads’us ir gal savaitę mano prabudinančioji daina buvo sarkastiškoji gerb. A. J. Jihad Smoking makes you cool (youtubės versija blogai baigiasi, gale turėtų būt only if you smoke Parliaments, na bet tarkim).
Ir net negaliu pagalvot, ką aš veiksiu per GaDi, jei nerūkysiu. Dings visa sekmadieninė magija, kuomet tau gali atiduoti vaikiną už cigaretę (man taip kartą buvo nutikę). Arba jei tu esi penkiolikmetis pankas, gali eit ir šūkaut, kad atiduoti nekaltybę už cigaretę (pernai kažkam taip buvo nutikę, na bent jau siūlymosi dalis). O kur ta nepakartojama romantika, kai guli paryčiais nepažįstamoj palapinėj ir rūkai cigaretę per pusę, nors šiaip nerūkom palapinėj, na tik kartą.
Nesuprantu, kaip žmonės gali nerūkyti. Visi tie, kurie pisa protą dėl vėžio ir kraujagyslių nepraeinamumo tiesiog yra atmaina tų, kurie vaikystėj su rolikais važinėjo apsisegioję apsaugom, bet vistiek dažniau nešiojo gipsą už tuos, kurie apsaugų net neturėjo, arba atmaina tų, kurios visą gyvenimą saugojosi, bet vis tiek pastojo nuo vieno netyčinio karto. Aš nesakau, kad smoking makes you cool, taip buvo paauglystėj, ne dabar. Dabar jau nieko tuo nenustebinsi. Bet visos tos mažulytės smulkmenos, visi tie perekūro draugeliai, su kuriais niekaip kitaip keliai nebūtų susikirtę. Ir niekas neįrodys man kitaip.
O dabar aš sėdžiu, geriu naują nereceptinį kokteilį (vodkė, keistas žalias laimų likeris, aviečių sirupas, citrinų sultys, plaktuku tarp rankšluosčio skaldytas ledas) ir nenoriu parūkyt. Nė truputėlio. Turbūt panašiai jaučiasi moterys, supratusios, kad jom atėjo menopauzė. Kai matai penkioliką sexy bičų ir tegali pasakyt “aš nieko nejaučiu, nieko”.
2011.03.30 @ 17:23 linkas
o aš džiaugiuosi, kad dabar rūkai tik kai geriu arba labai noriu parūkyti kartu su kokiu nors ypatingu žmogumi. kažkaip laisvesnis jaučiuosi.
2011.03.30 @ 22:33 linkas
nu tai čiuju man panašiai dabar.
2011.03.30 @ 23:25 linkas
rolikais visą vaikystę pravažinėjau, apsaugų nežinau kaip užsisegt, nelūžęs nei vienas kaulas (tfu tfu tfu, aišku), ir nerūkau. jokio malonumo, absoliučiai.
2011.03.31 @ 09:46 linkas
na sutinku, jei imant rūkymą grynai tik kaip procesą “įsikiši cigaretę į burną-prisidegi-įtrauki nuodų pilną dūmą-išpūti” tai tada jokio malonumu, absoliučiai :)
2011.03.31 @ 16:39 linkas
šiaip jau rimčiau metus rūkyti (bent kokie pora mėnesių be jokių “ai, duok vieną dūmą”), nebelieka ir tos nostalgijos visiems tiems kartams, kai buvo žiauriai faina, o tu buvai su cigarete. tada po kokių gerų trijų metų be dūmo vėl pusmečiui pasiduodi nikotino narkomanijai, ir vėl išsivaduoji, nes vis dažniau kartojasi tas “ai we”:) manau, kiek per daug rūkymą sureikšmini.
2011.03.31 @ 16:45 linkas
aš tai manau, kad sureikšminu viską, apie ką rašau, o gal veikiau, rašau apie tai, ką sureikšminu. jei man tai nebūtų svarbu, nerašyčiau :)
gali būt, kad po trijų metų viskas atrodys kitaip, dar nesu nerūkius ilgiau nei nepilnas dvi savaites.
2011.04.01 @ 00:26 linkas
nu vat man malonūs būtų visokie prisidegimai, laikymai, dūmai, tabako sukimai ir t.t., bet burnoj neskanu rūkyt :-|
2011.04.01 @ 10:56 linkas
tai ir gerai, ateis laikas ir pradėsi, arba niekada nepradėsi, dar geriau ;]
2011.04.01 @ 14:05 linkas
man taip gaila, kai draugai meta rūkyt. aš jų niekada nesuprantu. suprantu, kad tai lėva, bet kaip galima išduot tuos ėjimus į keistą vietą parūkyt, arba tuos pasikalbėjimus prie cigaretės, kai pasikalbi su tuo, kuo šiaip nebendrauji, randi naujų draugų miškely prie mokyklos, arba naujam tūse pamatęs rūkančius supranti, kad čia savi ir ttttttt.
2011.04.01 @ 21:55 linkas
Nemesk nemesk. Rūkančios mergaitės labai garžu. Vien kaip atrodo Lucky Strike mergaitės. O ir pačios cigaretės be žodžiu. Ir mano buvusioji pradėjo rukyti vien dėl to kad man buvo gražu….
Atsimenu kaip po narkozės atsibudau pilnas vamzdelių ir lašalinių. Daktaras pasilenkė ir paklausė:
– Kiek surūkai?
– Apie du pakelius per dieną.
– Mesk rukyti, nusipirkis kaitą ar slides. Tada būsi traumatologų rūpestis.
Tai aš ir mečiau porai mėnesių. Kai vėl pradėjau jaučiausi kaip pirmą kartą rūkydamas. Aišku iki diejų pakelių per dieną raip ir negryžau.
Visai neseniai susipažinau su mergaite kuri pries pora mėnesių įveikė vežį. Ji priėjo ir paklausė:
-Tu taigi rūkai.
-Nu jo.
-Pavaišinsi?
– Ne neturiu šian.
Nors ir buvo kelios valandos ryto ji vistiek ėjo į degalinę nusipirkti parukyti.
Kartais tie kurie nukentėjo nuo rukymo vistiek rūko.
Aš manau kad tabakas turi būti tabako skonio. Draugas buvo lapų partempęs iš kaimo tai savotiškas aromatas. Gal blogai išdžiovinau. O tiem kam nepatinka tabako skonis yra Baltarusijoje prikti cigarečių sepcialiai mergaitėms. Yra įvairių skonių. Pakelio padrindas kvadratas. atrodo kaip kvepalų pakelis. Ant pakelio pieštinė mergaitė. ir t.t. neblogas marketingo tirukas.
2011.04.02 @ 11:00 linkas
cigaretės mergaitėms :)) esu rūkius tokių tik vanilinių, obuolinių ir rožių kvapo :D manau, kad nesąmonė. tada jau tabakas šimtą kart gardžiau. ir procesas smagus.
labiausiai norėčiau, kad lietuvoj būtų black devil cigarečių http://farm3.static.flickr.com/2577/3996846117_2243edbe7a.jpg
jų filtras saldus ir super kietai gotyčnai atrodo :))
2011.04.05 @ 06:44 linkas
Kai aš netikėtai pradėjau mažiau rūkyti, labiausia man nepatiko mintis, kad taip ir mesti galima, nes gi sėdėjimai lauko kavinėse, butų balkonose, paplūdimyje prie jūros ir dar begalė ritualų tapdavo mielais tik dėl cigaretės!! O dabar nevisai pamenu, kada rūkiau.. ir keisčiausia, kad atsirado kitų mielų ritualų.
2011.06.20 @ 00:33 linkas
Dėl klimakso klysti, mergyt. Tai toks laikotarpis, kai tiesiog prapuola poreikis pirkti ob-ok, bet potraukis kitai lyčiai ne tik kad nesumažėja, bet dar žiauriau apima, nes nebebijai jokių kvailų netyčiukų ir VISADA gali mylėtis (maudytis jūroje, baseine, saunoje ir t.t.) :)
2011.06.20 @ 16:56 linkas
bet lytinio potraukio sumažėjimas yra vienas pagrindinių menopauzės požymių, taip kad px tas netyčiukų nebuvimas, jei tiesiog nenori ;)
2012.04.14 @ 13:59 linkas
turbut del panasiu priezasciu nenori ir mest gerti?
as rimtai klausiu, man idomu:)
2012.04.14 @ 17:39 linkas
na aš nuo gėrimo esu labiau priklausoma nei nuo rūkymo, taigi mesti gerti nenoriu ne dėl to, kad pradings kokia tais romantika, o tiesiog, kad bijau palūžt ir šiaip nebeturėt ką veikt ir kuom nusiramint ar panašiai.
2012.04.17 @ 20:59 linkas
hm, o man pasirodė, kad tiek rūkymas, tiek alkoholis tau visų pirmą/dažniausiai yra socializing’o įrankis, tik po to ten visos romantikos, relaxas ir t.t.
sakai, jog bijai, kad gali palūžt, nebus kuom nusiramint?
– tave kažkas labai slegia esamuoju laiku?
ar tiesiog manai, kad neatlaikytum, neprisitaikytum prie realaus, “tikro” gyvenimo? na, nes šiaip ar taip alkoholis pakylėja virš realybės, įgalina pasaulį pamatyti kažkiek kažkaip kitaip:)
bet o kas atsitiks, jei vieną dieną tiesiog nebegalėsi gerti (dėl sveikatos pvz, tfu tfu tfu per kairį petį) ?
arba, kaip ir cigarečių atveju, paprasčiausiai nebenorėsi gerti?:)
2012.04.17 @ 21:10 linkas
P.S. aš tikiuosi, nelendu tau per daug į dūšią, sakyk jeigu ką:/
2012.04.18 @ 09:52 linkas
jei vieną dieną nebegalėsiu gerti, reiks smarkiai apsvarstyti visus prioritetus ir smarkiai kažką keisti.
tai tiek socializingo įrankis, tiek nusiraminimas, tiek šiaip simpatija. o slegia mane kasnors nuolat, tokia jau esu:)
2012.04.18 @ 13:07 linkas
bet matai, tokiu atveju kažką keisti jau būtų/gali būti per vėlu – tau beliktų tik vienaip ar kitaip prisitaikyti prie tos situacijos.
aš, gink dieve (heh, retai vartoju šį žodį:) ), nebandau moralizuoti,
tad nesuprask manęs neteisingai:)
bet ar nesvarstei tokios, mano nuomone visapusiškai tau naudingos, galimybės, kiek “sumažinti apsisukimus”?
na, paprasčiausiai vartoti alkoholį mažesniais kiekiais?
t.y., tik lengvai apsvaigti (ko nusiraminimui ir lengvesniam socializing’ui ir pakanka) ir toliau tik palaikyti tokią visai lengvo apsvaigimo kondiciją – vietoj to, kad gerti iki žemės grabinėjimo ir iki “neatsimenu kur ir su kuo vakar buvau, kur miegojau ir kada grįžau”:))
netyčia užklydau į tavo blogą – labai sudomino – perskaičiau daugumą tavo įrašų:)
beje, nepaprastai sklandžiai ir spalvingai dėstai savo mintis:)
2012.04.18 @ 13:24 linkas
smagu, kad patinka blog’as:)
jei skaitei ankstesnius įrašus ir paskutinius, turėtų akivaizdžiai matytis, kaip smarkiai tie apsisukimai sumažėjo;) džiaugiuos dėl to. geriausia yra tai, kad nesistengiau jų specialiai mažinti, o atsiradusios aplinykės padėjo tą padaryti. good for me:)
2012.04.18 @ 13:44 linkas
yep, šaunuolė, taip ir toliau:)
o aš kadangi tavo įrašus skaičiau iš kitos pusės (rimtai), tai man susivaideno, kad tu kaip tik didini apsisukimus (juokauju) :))
tas įrašas viską pasakančiu pavadinimu “šūdas” kaip ir iliustruoja, kad visgi vyksta kažkokie pokyčiai kas link alkoholio:)
jei ne paslaptis – kas per aplinkybės?:)
antroji pusė? šeima/draugai? naujas darbas?
o gal bręsti, keičiasi požiūris į tam tikrus dalykus?:)
2012.04.19 @ 10:52 linkas
tai kad atsakymai į šiuos klausimus tikrai yra blog’o įrašuose ;)
dėl brendimo, tai netikiu tokiu dalyku, kaip Branda. senatvėj gi vis tiek visi suvaikėja:)
2012.04.19 @ 11:55 linkas
gerai, nebekamantinėsiu:)
o del brandos – jeigu tu tiki senatviniu suvaikėjimu, tada automatiškai pripažįsti, kad yra ir branda, vienokia ar kitokia jo forma:)
2012.04.19 @ 13:37 linkas
na teip, teip, sunku išaiškint, ką turiu omeny:) subrendimo neneigiu, jis gali pasireikšti dėl įvairių dalykų, gali pranykti dėl įvairių dalykų, ir neturi nieko bendro su biologiniu amžiumi, gal taip:)
2012.04.19 @ 16:56 linkas
:)
na, dabar ir aš jau susipainiojau, ką tu iš tikrųjų turėjai omeny:)
gal žmogaus asmenybę, charakterį, pasaulėjautą?
tai, kad mes gimstame tokie, kokie gimstame, ir vėliau mūsų asmenybė iš esmės nesikeičia?
o gal tiesiog tai, kad tu širdyje esi, ir visada kažkiek liksi nesubrendusi – vaikas?:)
gerąja prasme:)
2012.04.19 @ 18:38 linkas
na taip branda man siejasi su tam tikromis gal ne tiek charakterio, kiek elgesio savybėmis, sugebėjimu priimti tam tikrus sprendimus vadovaujantis racionalumu, o ne emocijomis. kartais ir kai kurie vaikai būna brandūs;)
2012.04.19 @ 18:57 linkas
tokiu atveju, tau nelabai gręsia subręsti:)
ir tai yra puiku;)
2015.11.18 @ 19:12 linkas
Aš pirma kartą užrukiau man buvo tik 18m mano draugai jau ko senausei rukę jęms buvo po 14,15,16,17m.Vienas iš draugu klausė tu rūkisi aš pasakiau ne je soko niu ir tu idodi tau jau 18m.Ir tu dar nekukai je man pasake nebuk acilikelis nuo givenymo gyvenam tik viena karą mano pirma cigarete buvo Blac Devil vaniles skonio tai buvo mano laimingiause vasara ne todel kad as praejau rukit a todel kad as susipazinau siu viena labia graze merginos jos buvo vardas Viktorija aš je isimilejau mės visa vasara buvom kartu niu aišku kaip pasibaige vasara ji man sudauze sirdi iki sol as ja pamirst negaliu ką cigarete tik iprotis o širdi neižgidisi jau po to laiko prejo 2m niu vistek dar širdisn skauda niu aš žinau laikui begant viskas užgis visos žaizdos niu aišku jos nesugražinsu jos