Liko keturiasdešimt dvi minutės. Geriu kavą su skrudintų lazdyno riešutų sirupu, vėl pradėjau gerti daug kavos, tik perku ir perku naujas pakuotes, visada tas brangesnes, nes iš nerašyto principo negeriu šimtaprocentinės arabikos. Nuo jos jaučiuos kaip nepilnametė diskotekoj, ką tik pavėmus tūlike ir dar bandanti seksualiai šokt.
Liko trisdešimt devynios minutės. Vakar lengvai išprotėjau, duše praleidau virš valandos, dariaus naminę veido kaukę, kojas tryniaus kremais ir kvepinaus ne savo kveplais. Dar dabar jaučiu ant savęs tą kvapų mišinį, ir jis raminančiai neleidžia užsimiršt. Apelsinai, bergamotės, kaklo linkiai. Už lango į geležinę palangę laša pavasaris.
Liko trisdešimt šešios minutės. Prisidegu cigaretę. Tuoj prasidės penkta savaitė, kaip aš jo laukiu, pirmą kartą per beveik metus neskaičiuoju, kada turi prasidėt mėnesinės ir sapnuoju pornuškes, šlovė pavasariui. Kaskart išplovus kriauklėje puodelį rankšluosčiu nušluostau vandens lašus, kad jie neišdžiūtų ir nepaliktų dėmių. Mama sakė, kai namie tvarka, širdyje uraganas.
Liko trisdešimt trys minutės. Laiptinėj šūkauja girtas kaimynas. Kartais įsivaizduoju, kaip nustumių jį nuo laiptų ir nukritusiam sutrypiu galvą. Vietoj to, kaskart susitikus pasisveikinu. Šiandien velniškai noriu vėluoti. Užgesinu cigaretę ir nuvalau nuo peleninės kraštelių pelenus.
Liko trisdešimt minučių. Vakar parsisiunčiau Call Of Duty. Dar neinstaliavau, tikiuos to ir nepadaryti. Vietoj to susitvarkiau desktopą ir ištryniau recycle biną. Išgeriu paskutinį gurkšnį kavos ir vėl gailiuosi, kad niekada nieko nematau tirščiuose, nes jie tobulai sugulę dėl to, kad negeriu šimtaprocentinės arabikos.
Liko dvidešimt devynios minutės ir aš galvoju, gal geriau nevėluoti. Kai anksčiau sapnuodavau, kaip vairuoju mašiną, tikrai nemaniau, kad taip bijosiu tą daryti iš tikrųjų. Kaskart susiparinus sankryžoje prisimenu, kaip pirmą kartą žiūrėjau, kaip žavingai, švelniai ir užtikrintai M vairuoja geltonąjį kretantį mikriuką ir supratau, kad labai noriu su juo pasimylėt.
Liko dvidešimt septynios minutės. Jei šiandien nežūsiu autoįvykyje, vakare eisiu į gimtadienį, po nepadoriai ilgos pertraukos. Tačiau vietoj to, kad galvočiau, ką nupirkus dovanų ir kaip apsirengti, svarstau, su kokiu taksu geriau grįžus namo.
Liko dvidešimt penkios minutės, laikas slenka nesuvokiamai lėtai. Pastebiu tris trupinius ant staltiesės, einu jų nuvalyt ir išsiplaut puodelio. Puodelis iš Jacobs kolekcijos, ant jo Nomeda užrašius, kad svajonė apie amžinai žydintį medį išsipildė, kai sutikau tave.
2012.03.02 @ 13:56 linkas
Man patinka skaityt apie tave tokią :)
2012.03.02 @ 13:59 linkas
o kokia aš čia? ;)
2012.03.03 @ 02:58 linkas
Nu tai neužsimušei ir nieko nenužudei?
2012.03.03 @ 17:22 linkas
deja ne :)
2012.03.03 @ 23:43 linkas
Ir senas diedas nepriekabiavo prie taves?
2012.03.04 @ 09:45 linkas
jei tu čia apie vairavimo instruktorių, tai maniškis yra labai profesionalus ir tikrai nepriekabiauja:) net vieną sykį pagyrė, kad gražiai iš sankryžų išvažiuoju, tai sekančioj užgesau ir vos negavau į šikną nuo merso.
2012.03.04 @ 22:35 linkas
Tas tavo rašymo stilius yra nuostabiai, mergaitiškai, žaviai malonus :j Ir kiekvieną kartą taip :)
2012.03.05 @ 12:44 linkas
ačiū, malonu, kad patinka ;)
2012.03.05 @ 13:36 linkas
Visiškai pritariu @reanimated – alkoholikairnieksai.lt yra blog’as like no other:)
2012.03.05 @ 13:45 linkas
aš dabar šūdinai jaučiuos, kad retai rašau.
2012.03.05 @ 15:24 linkas
Pradzia sujaudino, ypac 29 minute, bet veliau liko neaisku… reiktu pratesimo.
2012.03.06 @ 01:20 linkas
…aha, galima ir apie sapnus kiek detaliau, mums viskas įdomu.:)