supista bokalo magija

Mūsų šeimoje nėra bažnyčios, maldų, dvasių ir vaiduoklių, raganų, rojaus ir pragaro, dantukų fėjos ir Kalėdų senelio. Kai važiuojam skiepytis, pasakau sūnui, kad važiuojame skiepytis, ir kad truputį skaudės. Kai ligoninėje tenka imti kraują ir jis verkia klausdamas „kodėl“, paaiškinu jam, kad gydytojai iš kraujo galės nustatyti, koks gydymas tinkamiausias ir jis greičiau pasveiks. Kai susipykstu su vyru ir trenkiu durim, tada truputį paašaroju, ir mano sūnus apsikabinęs klausia „tau liūdna?“, paaiškinu jam, kad kartais šeimoje tenka susipykti, bet visuomet svarbu atsiprašyti ir pripažinti, kad ne visuomet esi teisus.

Mūsų šeimoje nėra „nes aš taip pasakiau“, „nes taip reikia“, „nes kai užaugsi – suprasi“. Mūsų šeimoje nėra Kalėdų senelio. Neseniai gavau pizdy, kad mūsų šeimoje nėra Kalėdų senelio – na kaip čia, visas pasaulis taip, o tu kitaip. Tyčia kiršini žmones ir atiminėji iš vaiko džiaugsmą.

Mūsų šeimoje nėra Kalėdų senelio, nes mūsų šeimoje nėra melo. Nemeluoju sūnui, kad po mirties prosenelis keliauja į rojų, nes nežinau, kur jis keliauja. Nebijau pasakyti savo sūnui, kad aš ne viską žinau ir nebijau kartais jo klausimus pagooglinti. Nebijau jam pasakyti, kad net ir Google nėra visų atsakymų, kurie jam gali kilti. Nebijau paaiškinti, kad mūsų baimė dažnai kyla iš nežinomybės, kaip ir supratimas, kad neverta bijoti to, ko nepažįstame. Tik baimė dažniausiai būna ankstesnė ir greitesnė už supratimą.

Mūsų šeimoje nėra religijos, nėra dievybių, nėra antgamtinių reiškinių, bet yra suvokimas, kad gamta yra didi. Mėnulio trauka gali paveikti mūsų savijautą, juk ji judina vandenynus, o mes patys beveik vien vanduo. Miškas gali išgydyti žaizdas, o samanų takas tarp kojų pirštų – geriausia meditacija. Saulėtekis virš marių Preiloje yra tyriau už bet kokią maldą. Mūsų šeimoje yra Kalėdos, nors nėra Jėzaus ir Kalėdų senelio. Kokie veidmainiai! Nori pasiimti tai, kas smagu, ir atmesti erškėčių vainikus! Visuomet pasakoju sūnui, kad net mažiausias šventes reikia švęsti, kasdienybėje rasti džiaugsmą, smulkmenose – laimę. Kalėdose mes turime šeimą, turime šviesą tamsoje, lempučių girliandas ilgiausioje naktyje, po kurios kasdien vis arčiau bus pavasaris. Kalėdose turime silkę su cinamonu, kurią gamindavo mano močiutė ir pyragėlius su grybais, kuriuos dietiškai išmokė gaminti mano mama. Kalėdose mes turime dovanas – kurias dovanojame mylimiems ir gauname iš mylimų.

Kalėdos nėra būdas manipuliuoti, būdas koreguoti elgesį ir bausmės metodas. Dovanas dovanojame ir gauname nepaisant savo vakarykščio elgesio ar savo žmogiškų nuodėmių. Ir kas yra svarbiausia – Kalėdų esmė yra dovanoti, o ne gauti dovaną. Kalėdų laimė, džiaugsmas ir pilnatvė yra suteikti kitam laimę, džiaugsmą ir pilnatvę. O ne dairytis pro langą mistinio diedo su skraidančiom rogėm, ir galiausiai sužinoti, kad tėvai tau atvirom akim piso protą, o tu tikėjai. O ne verkti po pagalve, padarius vaikišką niekniekį, kuomet išgirdai siaubingąjį „Kalėdų senelis pas tave nebeateis“.

Mūsų šeimoje Kalėdų senelis su savo Rudolfu gyvena knygų puslapiuose ir filmukų ekranuose kartu su Šreku, Batuotu katinu, Frozen princesėm ir pimpačkiukais. Knygų puslapiuose ir filmukų ekranuose gyvena Baubas ir Ragana, plėšikas Hocenplocas, mėlynplaukis pabaisa ir Rapunzelė savo ilga kasa. Mūsų knygų lentynoje tarp Hario Poterio, Ivanauskaitės ir spalvotos abėcėlės yra ir vaikiška Biblija bei Bhagavadgyta. Kai mano vaikas klausia, kodėl dalykai vyksta vienaip ar kitaip, o žmonės elgiasi taip ar kitaip – aš jam atsakau, kad pasaulis didelis ir skirtingas, ir mes visi esame tokie, kokiais norime būti. Mes tikime skirtingais dalykais ir tikimės skirtingų dalykų, mes darome skirtingus dalykus ir gėrį ir blogį matome ne vienodai. Nėra gerų ar blogų žmonių bei teisingų ar klaidingų idėjų, yra tik aplinkybės jas padarančios tokiomis.

Aš nesu pati geriausia mama ir aš nežinau geriau. Aš tik stengiuosi daryti taip, kaip norėčiau, kad darytų man. Aš noriu gyventi tiesoje, ramybėje ir jaukume, aš noriu, kad mano namai būtų mano uostas, o mano šeima – mano ramstis. Aš noriu žinoti, kad aš negaliu padaryti nieko, kad tapčiau savo šeimos akyse „negera“. Ir noriu, kad pas mane visada ateitų Kalėdų senelis, nes mes visi esame Kalėdų seneliai.

kalėdos, kalėdų senelis, melas, pasakos, pasaku herojai, religija, šeima, vaiku auklejimas