Kai pirmą kartą išgirdau Lack’ų 5 o’clock in the morning, buvau maždaug dešimtokė, norėjau būt kieta kardkorovcė ir buvau beveik įsimylėjus savo tuometinę geriausią draugę. Visi tada buvo tokie smarkūs egzistencialistai, apsikabinę Kvortos bambalį prie Galeros.
Vėliau Lack’ai tvirtai įsigyveno mano oranžiniame plėjeryje, aš vaikščiojau su iki grindinio suplyšusiais gelnonais konversais ir rūkiau red&white.
Per vieną festivalį, kuomet jau žinojau, kad niekada nebūsiu kieta hardkorovcė, mes maudėmės su rūbais Dailidės prūde ir aš vėl išgirdau 5 o’clock in the morning. Kai šlapia nubėgau prie scenos, pamačiau dar dešimt žmonių besiklausančių grupės ir dar keliolika besivoliojančių ant žemės. Kai vokalistas pasakė, kad tai jų paskutinis koncertas, pajutau visą tą prūdą, kylantį mano gerkle. Ir muzika tekėjo mano venom, kuriomis nėra nieko daugiau tekėję, ir aš buvau įsimylėjus vieną gražų hipsterį, kuris miegodavo su visom ir kiekviena, tačiau man prireikė keleto metų, kol pagaliau aš permiegojau su juo.
Nežinau, su kuo tai susiję, tačiau maždaug tuo metu prasidėjo dainuojamosios poezijos etapas, kuris, dėkui visoms gerosioms dvasioms, ilgai netruko. Šiandien aš vėl klausau Lack’ų, ir tenka pripažinti, kad jie yra maždaug tiek pat cituotini, kaip Oijeris, Bukowskis, ir ankstyvasis P. Šklėrius ;)
Ir aš jaučiu, kad sukuosi cikle, kuris tuoj įsikąs savo uodegą, aš vėl nešioju suplyšusius konversus, kaifuoju nuo cigarečių dūmų, traukiamų gulint ant vėsios žolės, spoksant į dangų ir neturint jokio plano, tačiau myliu vieną vyrą, kuris myli mane, ir beveik nebepamenu universitetinės pedagogikos, sekso su nepažįstamaisiais ir efemeriškų klejonių. Taip pat kartais parūkau raudoną Kastytį, tačiau nebegeriu jokios spalvos rašalo, nesišukuoju plaukų, tačiau dažaus lūpas ir kartais, prabudusi ankstyvais paryčiais, žiūriu, ar šuo per miegus kvėpuoja, ir tada susimąstau, kaip pati atrodysiu ir kam priklausys visi mano juodraščiai po penketo metų.
2012.04.17 @ 20:03 linkas
Lack man irgi buvo kažkas Tokio. mačiau juos du kartus (2006 metų rudenį Intro ir 2008 metų vasarą Zveroje), abu kartus patiko, nors tarp tų kartų jų muzikinis stilius keitėsi. man net paskutinis jų albumas patiko, nors prireikė laiko prie jo “prisitaikyti”.
o dėl ankstyvojo P. Šklėriaus, tai pralinksminai ;) aš kaip tik prieš kelias minutes nusprendžiau rašyti straipsnį apie savo gyvenimą, reiks paimt iš tavęs interviu apie save ;)
2012.04.18 @ 09:53 linkas
aha man rodos 2008-ais ir buvo paskutinis jų turas, aš tą patį savaitgalį girdėjau juos Zoofeste. aš nuo antrojo ir pradėjau man rodos jų klausyt, tingiu daba žiūrėt, bet 5 o’clock iš jo ir yra juk? pirmas tai pankroks ir tiek:)
davai imk interviu.
2012.04.18 @ 10:00 linkas
ai ne, vis tik atvirkščiai su tais albumais
2012.04.19 @ 12:19 linkas
džiugu matyt tave vėl rašančią, bei sveiką ir gyvą:)
2012.04.20 @ 20:13 linkas
Man jie iki šiol šiurpulus sukelia. Tai ir neišvydau gyvai.
2012.04.21 @ 10:25 linkas
man irgi, nu. gaila, kad nebegroja.
2012.04.24 @ 15:17 linkas
Aš kai liūdžiu dėl Lack, tai prisimenu, kad gyvai mačiau vieną iš paskutinių senių Yage pasirodymą. Tada liūdesys pavirsta į nostalgišką liūdesį :)
2012.05.14 @ 23:55 linkas
“mes maudėmės su rūbais Dailidės prūde” – Alytus??
2012.05.16 @ 17:27 linkas
taip, ZooFest’as