Šiandien pamečiau galvą ir du telefonus. O dar leidau sau teigti, kad man viskas gerai.
Šiandien man visiškai nusispjaut ant tų telefonų, ypač naujojo seksovojo raudonojo, nes iš pasiilgusių draugų bus matyt, kas dar nenurašė manęs į pražuvusių gretas. Kai pirmą kartą sužinojau apie skinus, tai man pasakojo, kaip jie liepia apsižiot šaligatvio bortą ir atspardo galvą su kerzu. Iki šiol dažnai galvoj iškyla tas vaizdinys.
Šiandien Gėlių gatvės Moteris Už Pinigus man davė prisidegt ir pažiūrėjo taip, lyg suprastų, kaip jaučiuos. Kažkodėl nujaučiu, kad puikiausiai suprato. Ir ėjau tolyn gatve su paskutine cigarete, pamestais telefonais ir kažkur iš užpakalio besivelkančia galva.
Iki kiek galima išprotėt, kad dar atrodytum vėjavaikiškai, o ne idiotiškai? Kai mažai pažįstama mergaitė laiko už plaukų ir sako neik. Mažai pažįstamos mergaitės žino daug daugiau už mane.
Ir kas tie pamesti telefonai, aš juk net savo numerio mintinai nemoku, ir kas ta besivelkanti už nugaros galva, kai joje pilna pigių istorijų, kada nors eisim kartu su galva padirbėt į Gėlių gatvę, bent dvacoką gausim už tai, ką šiaip darom dykai.
O aš miegu tarp pelergonijų, miegu ant kilimo, miegu priimant svarbius sprendimus. Mano plaukai susivėlę aš nebevalgau naktim, Psichbary esu apsiverkus jau penkis kartus. Ten esu pametus galvą, tris auskarus, draugą, pinigus ir dabar dar du telefonus. Jei juos kažkas pavogė, tikiuos, kad jam nuluš koja atviru lūžiu ir aplinkui nebus pagalbos.
Iš akademinės perspektyvos visai norėčiau pagyventi be telefono. Iš gyvenimiškos perspektyvos noriu apsibliaut ir daužyt lėkštes, kiek ten buvo naudingų kontaktinių numerių, tiesiog visas gyvenimas, fakin šit fak. “Feisbukas žlugdo tautą”, sakydavo man kažkas. Dabar aš net pavalgyt nenueinu, kaip stengiuosi atkurti savo socialinį tapatumą jo pagalba.
Kokia paika, lengvabūdė, lengvatikė, romatikė, šizofrenikė ir valkata bebūčiau, jei būčiau berniukas, nepalikčiau savęs vienos gatvėj. Bet jei būčiau berniukas, turbūt taip gudriai negalvočiau.
2010.12.18 @ 15:57 linkas
Tas tavo isivaizdavimas apie skinus iš American history X filmo. O poto visi skinai gauna darbo partenrį juodaodį ir tampa labai gerais jų atžvilgiu. Visada galvojau kad esu labai tolerantiškas žmogus, bet teko keletą dienų praleisti paryžiuje. rajone kuriame daug jodaodžių. Tai nesu aš toks labai jau tolerantiškas.
Gyvenau gelių gatvėje. Toje vietoje jaučiausi kaip namie. Aišku reikėjo priprasti truputi. O tos mergaitės visada ten stovėdavo. Viena tokia stovėdavo net dienomis.
Aš tai turbūt esu asocialus. Neturiu feisbuko. Ir jeigu palieku telefoną namie tai neeinu atgal jo pasiimti. Jeigu kažkam tikrai manęs reikės tai vistiek suras.
2010.12.18 @ 16:58 linkas
Neturėti telefono yra pergalė! Sveikinu ;]
2010.12.18 @ 17:22 linkas
šeškai, žiūrėjau tą filmą. bet jau po to, kai išgirdau istoriją apie bortus:)
kaip keista, įdomu, kiek dar žmonių susigadino savo toleranciją po Paryžiaus. ne tik dėl juodaodžių, gal net kiek labiau dėl babajų. neiesškosiu kito žodžio..:)
tu labai daug kur gyvenai. reiks prašyt patarimo kai vasarą kambario ieškosiu.
na feisbuko naudą tai dabar tikrai pajaučiau – gi tikrai ne visada susitiksiu gatvėj tą draugą, kurį susitiksiu turėdama numerį. kažkaip neišeina man sklandžiai išsireikšt, gal dar pamiegot.
konsultante, čia turbūt vienas iš dų dalykų, prie kurių NEPRIPRASČIAU. štai jau visą dieną jo neturiu, bet visą ją pramiegojau, taip kad dabar jau generuoju idėjas. kaip naudotis senu keistu zymensu.
2010.12.18 @ 18:09 linkas
Kalbėjom kartą su viena prancūze šita tema. Sakė jie padarė klaidą nes pradėjo statyi namus aplink didmieščius imigrantams, paskui leido atsivešti šeimas ir dabar miestų pakraščiuose labai stiprios jų bendruomenės.
Gyvenau kokiose 7-8 vietose. Vasarą neapsimoka kažko ieškot. Nes daug studentu ir kainos didelės. Dabar geriausia nes turbūt pigiausia. O kas del kambario. Kambariokai būna dviejų rušių. Arba labai tvarkingi, bet visiski lochai arba apsileidę, bet labai geri-linksmi žmonės.
Bet tai nesveikas jausams būna kai į tavo duris pasibeldžia žmogus. Atidarai duris. O ten draugas kurio nematei 4 metus. kažkas nesveiko
2010.12.18 @ 18:22 linkas
tikiuosi gyventi su lochais, jausčiausi sava:)
2010.12.18 @ 18:27 linkas
pagalvojau, dar būna ne tik lochai bet ir apsileidę. nors aš gal tvarkingai gyvenu visai. tik galvoj bardakas:)
2010.12.18 @ 18:56 linkas
Pas mane netvarka tai nuo daiktų perteklaius atsiradusi. Kai krausčiaus ir taip daug išmečiau, dabar vistiek nera kur det visko. Reiks kada padaryt Atiduodu/keičiu/išmetu akciją
2010.12.18 @ 19:07 linkas
man reiktų tokios akcijos kad man kas telefoną atiduotų:)
o išmesti daiktus yra labai jėga, padeda nuo visokių liūdesiukų ir kitų nesąmonių.
2010.12.19 @ 13:20 linkas
“Šiandien Gėlių gatvės Moteris Už Pinigus man davė prisidegt ir pažiūrėjo taip, lyg suprastų, kaip jaučiuos. ” Pirmąkart neatidžiai peržvelgus sakinį toptelėjo – še tau kad nori, liaudis Lietuvos, – nė prisidegt niekas be pinigų nebeduoda :/
Paskui perskaičiau dar kartą ir supratau, kaip ir turėjau suprasti :>