šventi dievo avinėliai sako, baras – nusivylimo vieta.
baras nėra nusivylimo vieta. visoms šventoms kekšėms, viltį vienam vakarui praradusiems vyrams ir kasdieniniams studentams, baras nėra nusivylimo vieta. baras karšto kvėpavimo tau ties kaklu vieta. baras ten, kur šaligatvis tau virš galvos, ir baltas šlykščiai švarus ką tik iškritęs sniegas negesins to, ko niekas ir nenori gesinti bare.
bare aš guliu ant stalo, bare aš guliu tarp bokalų, bare deginanti raudona šviesa kiekvieną užmirštą vakarą slysta manimi.
baras nėra nusivylimo vieta. baras tau įpilą dar vieną purvinos vilties. tos vilties, kad prisikels tie, seniai mirę. tos vilties, kad sukursi dar nesukurta. tos vilties, kad rytoj penktas troleibusas kalvarijų gatvėj nepervažiuos paskutinio tavo kreivai išsėdėto kaulelio.
bare mes žaidžiam žaidimus. limpančius, saldžius, vienkartinai permanentiškus. bare nėra langų, bare nėra sienų, bare nėra ribų. aš vienoj nišoj, aš kitoj nišoj, mes žaidžiam tarp nenuvalytų baro stalų.
dulkinkitės bare, jei norit. baras įsiliejęs į jūsų odą kaip kalėjiminių tatuiruočių rašalas (žinot, iš ko jį daro?) – jis kiekvieno gyvybė, kiekvieno nuodėmė, ir kiekvieno išskirtinis vienodumas. nesmerktinas ir šildantis kaip karštas vynas baro vyrui tarp kojų, arba, labai norint, seniai pasiilgta ranka ant liemens.
o šiandien aš paprašau dar vieno, savo išgalvoto veikėjo už baro, ir geriu savo išgalvotas misijas ir ateities klaustukus.
2009.12.31 @ 00:36 linkas
Kodėl būtent apie barą?
2009.12.31 @ 00:53 linkas
nes kabina baras;)
2010.01.07 @ 17:30 linkas
o kas nutinka išejus iš baro? ten susikuri sau kitą gyvenimą, kitą vaidmenį… išjus iš jo realybė atgręžia dar baisesnį veidą, kai niekas nebūna pakitę tik laikrodžio rodyklės…
2010.01.08 @ 12:19 linkas
žiūri iš neigiamos pusės.
o išeini iš baro švintant – ir visa nauja diena prieš nosį – daryk ką nori, būk kuo nori, eik kur nori. realybė nebaisi, mūsų požiūris ją tokią padaro.