Šeštadienį belaukdama vakaro labai užsinorėjau alaus. Nuėjau į Rinkutiškes (alaus meką neįsimenamu tikruoju pavadinimu Raugyklos gatvėj) ir įsigijau keturis alaus – du Rinkuškių ir du Svečio, su intencija, kad porą išgersiu dabar, o likusius du vakare prieš/per koncertą. Atsidarius Rinkuškių butelį, alaus labai greitai nebeliko. Padėjo vienas baisiai strategiškai neįtikinantis filmas Human Trafficking ir mūdina […]
Tag Archive > pjankė
Kernavė yra labai gerai
Taip paprastai ir netikėtai, vėlyvą saulėtą rytą, užgėrus kiek akis pramerkiančio akcijinio Švyturio ir užkrimtus kažkodėl islandiškų bulvių su lietuviškom voveruškom, ramūs vasaronės Kernavėje planai virsta Bonifacijaus atostogų planais. Pakuojamės kolegas, žalią pleduką ir vyniojam link stoties. Ten tenka dar kiek luktelėt mikruškės, ir susipila dar kiek alaus iš purvinų čeburekinės bokalų. Mikruškė pasitaiko sausakimša, […]
“Duok man bambalių” arba ilgas trumpasis savaitgalis
Niekada neturėjau darbo, kuriame būtų garantuoti laisvi savaitgaliai. Todėl visada labai mėgau tuos retus ir nepakartojamus, ilgai laukiamus ir taip greit praeinančius. Štai kaip šis, atžymėtas taip, kaip tik gali norėti iš vasaros pradžios savaitgalio gamtoj, kai karšta karšta, oras tirštas nuo uodų, po kojom sūpuojasi ežeras, o tu lakstai laukais apsikabinus bambalį ir žmones. […]
Priverstinė blaivybė
Šią savaitę visiškai ne savo noru dalyvavau eksperimente “atlaikyk tūsą negėręs”. Nuo pirmadienio vartojau antibiotikus ir negėriau nė lašo alkoholinio gėrimo. Dar liko pusantros dienos blaivybės. Ateinantį pirmadienį ruošiam tekilos vakarėlį, pasibaigsiantį ryte arba tūlike. Kad jau taip nelabai nutiko, jaučiu pareigą pasidalinti, ką reiškia būt ta balta varna arba viena blaiva merga tarp girtų […]
