~ ~ ~
Aš visada pykau ant bažnyčios, keikiau tą pastatą ir visa, kas su juo susiję. Aš visada sakiau, kad kiekvienas turi turėt savo moralę, iš vidaus kylančią, o ne kažkokioj knygoj įrašytą. Bet, žinant mano moralę, niekada neturėjau teisės viso to sakyt ir dar priekaištaut davatkom paskutinius litus bažnyčios stogui atiduodančioms.
Kur aš eisiu su tokia morale ir kur aš pasibaigsiu? Ir tas visas mano gailėjimasis po laiko, visas kaltės jausmas ir beprasmybė, ko visa tai verta, jei tereikia naujos dienos, naujo vakaro, ir vėl viskas iš naujo? Gal aš tiesiog ne toj platumoj gyvenu, ir šitos gatvės tai ne mano gatvės, šitie vyrai tai ne mano vyrai, šita moralė tai ne mano moralė? Gal viskas tiesiog yra ne laiku, ne vietoj, seniai ir netiesa? Gal viskas tiesiog per daug susijaukę, per daug išlaistyta ir per daug išdalinta, kaip tas Santa Barbaros vynas už 11,99 kurį mes taip dabar sau prisitaikom.
Ir gal visa ta moralė yra ne laiku ir ne vietoj, seniai ir netiesa? Gal man nereikia to, ko taip desperatiškai bandau įtikinti save, kad visiems reikia? Gal man tikrai tetrūksta laivo, pasaulio žemėlapio ir butaforinio kompaso? Juk mes visi tokiam mėšle gyvenam, nes patys į jį sulipam, mes viską per vėlai įvertinam, mes ne to ir ne iš tų tikimės ir mes beprasmiškai verkiam. Ir mes visi tokie neteisūs, mes vienodai kalti ir vienodai apkaltinti ir vienodai užgniaužtom gerklėm, prie savo jaunystės upelio, kur tiek prasijuokta ir tiek praverkta. Ir upelis kiekvieną akimirką vis kitoks, ir mes vis kitoki,e tik vienodai laikini ir nesupratę, vienodai išsigandę ir vienodai lengvai sulaužomi.
O šiaip, ne pienuką mes geriam. Ir mums tinka pasiskųsti. Tinka liūdėti ir tinka atsigauti. Tinka nusidėti ir tinka po to gailėtis, graužtis, atsiprašinėti, ir vėl nusidėti. Ir žydėti, žydėti. Juk, kaip sakydavo vienas žmogus, esam gyvenimo gėlės.
2010.10.12 @ 12:50 linkas
vienas geriausių tavo įrašų.
2010.10.12 @ 19:47 linkas
Vakar du bedieviai su niuansais susėdo prie stalo ir padarė išvadą, kad dvasinės ramybės dėlei visgi reikia turėt bent mažytį dievuką.
Šiandien pacientė ir gydytojas padarė išvadą, kad reikia laikytis 10 dievo įsakymų vien tam, kad nesukirmytų moralė, per daug nenuklystum nuo seno gero vieškelio ir kad gerbtum save (tris pirmus įsakymus galima mesti lauk, bet kiti septyni geri).
Šįvakar kai kas padarė išvadą, kad reikia grįžti glėbin pas savo gerąjį senąjį žilutuką dievuką. Dabar bedievė bus ir vėl krikščionė su niuansais. Už tai ir išgerkim. Šįkart pienuko ;}
O dabar tyliai tyliai paliūdim ir pasigrožim, negeisdamos svetimo vyro (Povilai, čia ir tau taikoma ;} dar neužmiršau apie Julių-Roką ir gražutį kinematografą, che):
http://www.youtube.com/watch?v=Mz0djT3ENt0
O dabar pašokam, dainuodamos į kumštuką vietoj mikrofono (visai kaip vaikystėj):
http://www.youtube.com/watch?v=RF0HhrwIwp0&ob=av3e
P. S. Ne tik šeškai tave myli, bet ir kiaunės.
2010.10.12 @ 21:21 linkas
manau laiku ir vietoje. Nes geriausias laikas yra dabar, o geriausia vieta čia, nes rytojus tai neateis
2010.10.14 @ 19:22 linkas
taip tikrai taip…
2010.10.18 @ 10:43 linkas
susiasociavo su situ: http://vids.myspace.com/index.cfm?fuseaction=vids.individual&videoid=52704787
o siaip gal visai butu metas i azija? metams, dviems, trims, ar visam laikui. gerai ten.
2010.10.18 @ 23:48 linkas
geras klipas.
į aziją tai kur tiksliau? nežinau manęs tie kraštai netraukia, man pietūs labiau:)
2010.10.25 @ 18:30 linkas
japonija, kambodza, filipinai, tailandas (ypac bangkokas). zmones is kitos planetos. viskas ten kitaip.