Pirmą kartą gyvenime buvau pasiėmusi atostogų. Anksčiau iš darbų tokiu atveju tiesiog išeidavau. Šiame gi, esu išdirbusi ilgiausiai nei kada nors, ir netgi kažkiek norisi sugrįžti iš po švenčių maratono. Pats maratonas tiek nuvargino, tiek atvėrė auras, tiek nugirdė, tiek išpagiriojo. Mūsų su M. Naujieji Metai jau kak pravila yra tapę perdėtai emocingi ir mum abiem nesuvokiami, bet šį kartą viskas po jų, rodos, sustojo į savo vietas.
2013 pagal astrologus man bus neįtikėtinai sėkmingi, ta proga nežiūriu pro pirštus į tą marmalyną – jei jau žada, kad visur bus kaip per sviestą, tai lai būna, tikiu tuo ir laukiu. Besiruošdama sėkmės prisilietimams iš raudonplaukės tapau apelsiniškai ryža, ir man tai primena mokyklą, pirmus konversus, ir net parduotuvėj man nebeparduoda alaus be dokumento. Taip pat šiandien vakare beveik įpusėsiu gražiojo projekto ant rankos gimimą. Pagalvojau, kar niekada tiek neinvestavau į grožį. Iki šiol esu sėkmingai išvengusi soliariumų, profesionalių manikiūrų, pedikiūrų, antakių pešiojimų, kosmetologinių procedūrų, depiliacijų, plaukų priauginimų, kasmėnesinių apsilankymų pas kirpėją ir panašių dalykų, nes gaila babkių, tačiau nė nemirktėlėjus galiu pasiryžti paskirti dvi štukes tatuiruotei. Oh well.
Džiaugiuosi, kad tai darau būtent naujais metais. Man tas persiritimas visada simboliškai reikšdavo daugiau nei vertėtų. Visada apsiašaroju šaudant fejerverkams, kokie menki jie bebūtų. Visada pasižadu sau būti laimingesnė, daryti tik tai, ką noriu, kas suteikia man pilnatvės. Paskui vis tiek sėdžiu prie kompo apsikabinus sumuštinį su lašiša ir žiūriu Nip Tuck’ą penktą kartą. Nepaisant žinojimo, kad vis tiek viskas nebus taip gerai, kad negalėtų būt geriau, kad ką bepasiekčiau, man vistiek kažko trūks, šiais metais jaučiuosi turinti pakankamai, kad galėčiau būti laiminga. Aš netgi kitą savaitę pradėsiu lankyti pilateso ir kalanetikos treniruotes, ir nusifotkinsiu pin up’iškoj fotosesijoj. Paskui reikės pagaliau išsilaikyti teises, kad nereiktų pėškom vaikštiot su šuniu į Aukštadvarį, kol (jei!) M. ten kas baseiną ir sodins žolytę. Niekada iki šiol nebuvau pagalvojus apie bent teorinę galimybę įsigyt nekilnojamo turto. Oh well.
Štai kokie tie naujieji. Kupini naujienų, pirmų kartų, baimių, senų skolų, naujų svajonių. Vakar šuo pirmą kart nusprendė pulti žmogų, parduotuvėse nebepardavinėja bambalių, iki vonios kambario įrengimo mums trūksta tik vonios ir lentynėlių, aš geriu daug vitaminų ir kartais raminamųjų, seni pažįstami manęs nebeatpažįsta ir sako, kad išgražėjau, o iš tiesų tai tik tapau priklausoma nuo tam tikro didesnio kosmetikos priemonių kiekio.
Paskutinės atostogų dienos proga einu užsidėt veido kaukės ir iššveist tualeto. Jah bless.
2013.01.07 @ 15:29 linkas
“dvi štukes tatuiruotei”, “einu užsidėt veido kaukės” … žmogau, gal nebegerk daugiau :)
2013.01.07 @ 19:08 linkas
būtent. beveik nebegeriu! gal pradėt:)
2013.01.08 @ 00:49 linkas
Ir tatuiruotė, ir alkoholio vartojimas yra kūno žalojimas. Ir dar pačiam mokėt už savęs sužalojimą?! Ooojojojoj…
/ viz3 dejuodamas nueina mąstyti apie humanoidų protinių galių ribotumą ir apraudoti savo priklausymo tai genčiai /
2013.01.08 @ 08:23 linkas
vienas iš požiūrių, kad tai kūno žalojimas. man tai ir estetinis grožis, ir saviraiška, ir išskirtinumas. jei tai ateina per trumpalaikį skausmą, tai tegu.
dėl alko tai nesiginčiju:)
2013.01.08 @ 11:58 linkas
Saviraiška… Kažką labai svarbaus (pvz.: “Čia buvo Vasia”) galima ant medžio išraižyti peiliu, o galima ir prikabint lapelį su tokiu užrašu. Pasikeitus vardą lapelį galima nukabint…
2013.01.08 @ 13:57 linkas
o kodėl Vasia turėtų keistis vardą?
žinoma, čia jo reikalas. aš savo vardo keistis neplanuoju.
be to, tai, ko negali nutrinti ar nukabinti įgyja visiškai kitą pasmę. kaip ir kiekvienas žmogus save mato ir pateikia kitiems skirtingai. vieni daro vieną, kiti kitą. vieniems gražu ir svarbu viena, kitiems kita.
vieni pinigus leidžia vieniems dalykams, kiti kitiems. juk pačiam būtų neįdomu, jei visi viską darytų ir galvotų vienodai?
aš irgi nesuprantu nemažai to, ką daro kiti. yra tai, ko nesuprantu ir tai, ko netoleruoju. ir tai, ką kiti daro su savo išvaizda visais atvejais yra toleruojama.
ir netgi man yra daugybė tatuiruočių, kurios yra negražios ir durnos, bet čia tų žmonių reikalas. aš turiu savo grožio sampratą ir leidžiu sau ją susivaryt adatom po oda.
2013.01.09 @ 12:00 linkas
Žmogus, įdomiai rašantis blogą, yra išskirtinis. Tai yra saviraiška.
Tas, kuris nusiperka batus ant ant platformos, pasidaro tatuiruotę ar dar ką nors tuo metu madingo – tik susivienodina su minia (kas savaime nėra blogai, aišku…).
Viskas. Iškilmingai pasižadu daugiau nebebambėti:)