Moteris raudonais plaukais užsipylė penkioliktą puodelį čiobrelių arbatos ir persisvėrė per balkoną. Balkone mėtėsi d-lighto buteliai, nes pirmadienis, o vakar buvo sekmadienis (anot R.B.), o plaukai trečią dieną neplauti, nes moterį prigriebė visai nevasariškas peršalimas, be to, duše netikėtai dingo elektra.
Moteris galvojo apie kitas moteris, apie visas savo gyvenimo moteris. Apie tokias moteris, kokia kadaise buvo ji pati, apie tokias, kokia niekada negalėtų būti, apie tokias, kokia niekada nenorėtų būti. Šitiek daug moterų pasitaiko moterų gyvenimuose, kartais net daugiau, nei vyrų. Tokių moterų, kurios šnypščia už nugaros, tokių, su kuriomis šitaip gera gurkšnoti kavą ir kepti obuolių pyragą, tokių, su kuriomis yra apie ką lakti baruose iki paryčių, tokių, su kuriomis bandoma švelniai bučiuotis, tikrinant, ar tikrai nėra nieko geriau už vyrišką glėbį.
Moterys pralekia gatvėmis, parkais, jos dažosi lūpas laukdamos žalios šviesos savo automobiliuose, moterys gamina pietus savo vyrams, lėtai veda už rankos savo mažus vaikus, jos turguose, troleibusų stotelėse, knygynuose ir bibliotekose, moterys kvepia skirtingais kvepalais, tačiau kiekviena lieka ištikima mylimiausiam kvapui, moterys laukia naktimis savo negrįžtančių vyrų, tuo metų tiems vyrams ant peties verkia kitos moterys, vienos moterys užriša vyrams kaklaraiščius, kitos lėtai juos atlaisvina, moterys nejučiomis liečia savo plaukus skaitydamos vasarišką knygą.
Moterys tokios gražios, kuomet atranda savo mažiausiai tikėtiną amplua, jos gražios savo vyrams, jos gražios kitų moterų vyrams, jos gražios kitoms moterims, jos tyliai šypsosi veidrodžiui, nuo kurio taip seniai nenuvalytos dulkės. Moterys šitaip velniškai stiprios, nors šitaip mėgsta paverkti, išsibliauti raudamosis plaukus, kuomet niekas nemato, tik kaimynai gal girdi, trankydamos pagalvę, šveisdamos puodelį į sieną, pačios nežinodamos, kodėl ir dėl ko taip daro. Niekas nėra toks pavojingas moteriai kaip kita moteris, ir kiekviena moteris tai žino, o jei nežino, tai tyliai jaučia, ir tas jautimas suspaudžia kumščius ir palieka raudonas nagų žymes delnuose, kol rami šypsena negęsta nuo veido.
Moterys šitaip moka apsimesti, suvaidinti reikiamą rolę, būti tokiomis, kokių reikia – reikia vyrams, reikia kitoms moterims, reikia bendradarbiams, darbdaviams, uošviams, tėvams, tik po penkto šoto pipirinės degtinės, kad vasariškas peršalimas taip nedraskytų, moterys atpalaiduoja savo ilgus rausvus liežuvius kaip šuneliai per kaitrą ir bučiuoja vyrams kaklus šnibždėdamos, kad myli. Ir jokia moteris nėra tokia stipri, kaip įsimylėjusi moteris, tačiau jokia moteris nėra tokia silpna, kaip pagaliau prisipažinusi, kad myli.
Moteris gali būti tobula visiems vyrams, ir moteris gali būti tobula vienam, tai kiek sunkiau, tačiau įmanoma. Ir nors moteris šitaip lengva papirkti, netikėta gėlių puokšte, kaltu žvilgsniu iš padilbų, drėgnu liežuviu už ausies, saldžiais žodžiais ir dar saldesniais veiksmais, net visiškai parsidavusi moteris iš paskutiniųjų stengiasi išlaikyti savo ankstesnį grožį, tokį, nuo kurio visų baro alkoholikų žvilgniai nuslysdavo ja, tą savo tikrą ar netikrą amplua, ir kaip sunku tai bebūtų, moteriai tinka kančia ir monaliziškas žvilgsnis, kuomet nė velnio negali suprast, kas toj jos galvoje. Gal paprasčiausiai nieko, o gal ne paprasčiausiai, o itin kebliai sudėtingiausiai nieko.
2011.08.29 @ 16:20 linkas
nu čia labai labai gerai! ypač “vienos moterys užriša vyrams kaklaraiščius, kitos lėtai juos atlaisvina” ;)
2011.08.29 @ 17:17 linkas
čia buvo toesiogine prasme paminėta, nors dabar žiūriu, neblogai skamba ir perkeltine ;)
2011.08.29 @ 17:17 linkas
Man tai, Aiste, čia kokčiai saldu ir odės tonas nepatinka, bet keli pasakymai tikri ir ryškūs it iš Bukovskio lūpų ištraukti. Užtat paspaudžiau ranką su iškeltu nykščiu.
2011.08.29 @ 19:26 linkas
o man tai ne kokčiai saldu. čia toks juodas šokoladas – daug minčių grynuolių.
2011.08.29 @ 20:59 linkas
Moterys tikrai labai keisti sutvėrimai. Kartais užknisa. Bet be jų būtų ne gyvenimas.
2011.08.29 @ 21:30 linkas
Oi, Aiste, geriausias blogo įrašas, kokį tik šiais metais apskritai teko skaityt. Gal dėl to, kad pati daug mąstau apie M:M santykį. Net numečiau darbus šalin ir įsipyliau stakaniuką vyno. Labai širdingai rašai pastaruoju metu, jaučiasi tokia nedrąsi pilnatvė. Jokio koktumo neįžvelgiu. Atvirkščiai.
2011.08.30 @ 07:14 linkas
skvo, žinau, ką turi omeny ;)
ginč., ačiū, smagu, kad skaitai!
ewal, na tai čia kaip ir su vyrais :))
kiaunele, paskendus tu darbuose, gal ir man vietos pavertėjaut atsirastų ;)) bo dabar esu namų šeimininkė ir šunelio auklė, ir mokaus rašyti iš naujo, nes tikrai viskas kitaip!
2011.09.02 @ 21:48 linkas
Stipru. tkrai. Geros mintys. Net pradedu galvot, kad tikrai moterys meluoja geriau. Bet kodėl Jos taip daro?
2011.09.03 @ 11:25 linkas
Aš nemanau, kad jos betarpiškai meluoja geriau, gal tiesiog jos mato daugiau priežasčių meluoti, nes viską mato kiek sudėtingiau ir komplikuočiau nei kad mato vyrai, dėl to meluoja dažniau ir taip ištobulėja :))
2011.09.04 @ 11:20 linkas
“Ir jokia moteris nėra tokia stipri, kaip įsimylėjusi moteris, tačiau jokia moteris nėra tokia silpna, kaip pagaliau prisipažinusi, kad myli.”
Super
2011.09.04 @ 17:43 linkas
Grįžau, kad dar kartą perskaityčiau raganaitės nurodytą citatą. Blet. Jau taip gražiai, taikliai ir liūdnai parašei, kad. Eh.
2011.09.04 @ 17:51 linkas
tiesiog trū ir tried on, kąžinau :)
2011.09.15 @ 02:13 linkas
norėjau cituot tą pačią eilutę kaip ir deathblow. nu fainai