Niekada neprisirišdavau prie daiktų. Prie vietų – taip, ir prie žmonių. Bet daiktai man niekada nebuvo svarbūs. Man patikdavo išmetinėti daiktus net nežiūrint, kas ten konkrečiai per daiktai. Aš dažnai nerasdavau daiktų ir pamesdavau daiktus. Pasiskolindavau daiktus ir pamiršdavau, paskolindavau daiktus ir pamiršdavau.
Juk the best things in life aren’t things.
Bet šiandien, dieną, kuri turėjo būti nuo ryto iki vakaro puiki, viskas prasidėjo ne taip. Nesvarbu, kad viskas buvo suplanuota ir apspręsta, turėjau ilgai miegoti, tada pasigaminti gardžius pusryčius, žiūrėti seubeką, išsirinkti kokį outstanding outfitą, nueit į darbą išgert porą trejetą džintonikų ir važiuot į loftą, bet KUR TAU.
Atsibudau anksti po pastaruoju metu mane užplūdusios šizofreniškų sapnų serijos. Šeima pajuto, kad nebemiegu, ir pateikė sąrašą, ko jiems reikia iš vaistinės, nes serga. Aš nespėjau net arbatos išgerti ir perbrowsint blog’ų, nes jie ėmė širšti ir baubti, ir aš išėjau į šlykščiai lietingą ketvirtadienio rytą. Vaistai kainavo melejoną, o ikiuke nebuvo picos be faršo.
Ir tada – grįžus namo – aš pamačiau, kas atsitiko. Ir kodėl aš čia pradėjau šnekėt apie daiktus. Kažkur gūdžioj Pylimo gatvėj pamečiau savo mylimiausią Žiedą. Mylimiausia, net ne tas žodis. Tas Žiedas buvo mano dalis jau daug metų. Aš jo nenusiimdavau niekada, jokiomis progomis. Vasarą mano pirštą puošdavo didelė neįdegus dėmė. Žiemą kartais nuo įšalusio metalo man nušaldavo dalis piršo ir vėlgi nueidavo dėmėm. Žiedas yra visose nuotraukose, kuriose yra mano rankos. Jau nuo mokyklos laikų. Ir dabar aš jį pamečiau.
Visų pirma, ką padariau, tai apsiblioviau. Prablioviau geras 15 minučių kaltindama visą pasaulį ir ypač tą kelionę į vaistinę. Tada iškuičiau senas nenaudojamų papuošalų dėžutes, galvojau, gal rasių ką nors, ką norėčiau nešiot vietoj Žiedo. Neradau. Tada ėmiau galvoti, kodėl, jei man nei vienas daiktas nieko itin smarkaus nereiškia, tas Žiedas man buvo toks brangus. Man jo netgi niekas nepadovanojo. Kažkada jį pasiskolinau iš mamos, o ji buvo jį parsivežusi iš trolių šalies. Iš kažkokios tai vikingų krautuvės, krč. Ir tiek metų tas Žiedas buvo mano mylimiausiu daiktu.
Tada bandžiau prisiminti, kada man dar buvo gaila daiktų. Tikrai labai gedėjau, kai nebenešiojamai suplyšo pirmieji konversai, juodu padu ir bananiniu viršum, lopiau kiek galėjau ir dar metus paskui neišmečiau. Taip pat buvo gaila, kai bomžas pavogė naują tašę už 320 litų. Net dokumentų ir raktų ir logikos konspektų nebuvo taip gaila, kaip tos tašės. Kartais būdavo gaila auskarų, bet aš juos per daug dažnai pametinėju. Net abiejų mobiliakų, kuriuos nupyzdino psichbario valkatos nebuvo taip gaila kaip Žiedo.
Jaučiuos kaip praradus vaiką ar sugyventinį, nežinau. Jei rasit tokį, atiduokit, nejuokaukit. Smygolas jums padėkos.
2011.04.07 @ 15:36 linkas
Eičiau į pylimo gatvę ir ieškočiau iki sutemų :)
2011.04.07 @ 18:48 linkas
Esu pametus pakabuką, kurio visą pusdienį be pertraukos ieškojau miške, po to isterikavau, tada bandžiau nusiramint ir įtikinėjau save, kad ne taip ir svarbu. Po to dar porą savaičių jaučiaus šūdinai.
2011.04.08 @ 01:29 linkas
Yra toks posakis: “Jiegu daiktai netelpa į kišenes vadinasi jų yra per daug”. Nesinervik labai. atsiras kažkas kito arba tas žiedas pareis…
2011.04.08 @ 16:50 linkas
nu jo,teisybė, jau praėjo gedulas, eisiu ieškot kokio nors naujo gražaus žiedo :)
2011.04.11 @ 16:01 linkas
eik sau kaip slykstu pamest savo daiktus ismest tai viena bet pamest dhasjdhaksjd fak it blet tik nepirk kokio brudo bizhuterkej uzhsisakyk kad spec pagamintu bus kieciau ir pigiau nei koks sidarbinis blizgutis is Sidabrinos hahaha tereik gerai pagooglint juvelyrus, princese.
aj tiesa, prie vilneles tai gal ir smagu gert alu bet susitikt ishgert alaus kur nuskridus su ryaniar’u yra tiesiog Saunu. va tiesiog Saunu ir viskas, o desimties (ir daugiau) dienu atostogos kur pieciau ne toks ir sudetingas netgi gan lengvai igyvendinamas dalykas jei esi pasirenges pora savaiciu lietuvoje grizes pabadauti :)
2011.04.11 @ 16:24 linkas
aš vis dar nevalingai ieškau žiedo ant piršto kaip katė savo nuskandintų kačiukų :((
su juvelyrais niekada neturėjau reikalų. o jie galėtų pagamint pvz pagal piešinį? bet tai čiuju belekiek kainuotų, geriau jau atostogos :D
2011.04.11 @ 16:41 linkas
na isties turbut geriau atostogos ir ziedas is kokio vietinio bomzhturgio. juvelyrai padarytu, of course, tik pagal piesini jau ten imtu kaip uz didziuli varga. geriau pasirankiot jau padarytu, kurie dulka lentynoj ir niekas ju neima (o idomiu ir nurautu buna daznai niekas ir nepaima) bet pasvaidyt emeilu del kainu juk nesunku :) aisku, i Kriviciu seimyna kreiptis turbut nera verta :> dar esti ir paties metalo sprendimas – kad ir koks zalvarinis ziedas, kurs atrodo ne ka ispudingiau uz bet koki sidabrini ar auksini (fee). tik kad velnias pirshtus dazho :)
2011.04.11 @ 17:25 linkas
oi man tai su tuo žalvariu juokinga, itin smarkiai reaguoja, vieną kart auskarus turėjau tai visa ausis žalia vakare buvo :) su pirštais irgi nekažką. o man dėl tų metalų brangumų nėra labai didelės reikšmės. gali ir gelžgalėlis būti, jeigu mielas. tas pamestas tai, aišku, sidabrinis buvo, bet ne dėl to gi gaila.
Krivičiai tai čia kieti auksakaliai kokie? :D galvoju, šiaip antikvariatuose galima rast būtų visai šaunių dalykų, bet kažkodėl dėl šio atvejo esu kiek prietaringa lievekė :)
taigi pats kiečiausias scenarijus – vietinis bomžturgis.
2011.04.11 @ 17:44 linkas
nu ir kas veria zalvari i ausis :P yra gi sidabriniu kabliuku visokiu ir kistuku. susimasciau – ar ne per daug zinau apie moteriskus papuosalus :/ anyway. buvo tokia vieta kaune kazkada kur galejai vienetiniu darbu prisipirkt uz juokingas kainytes. nu ir darbai ten fignia bet galima budavo atrast dar ir kaip neblogu dalyku. ktdm’e budavo juvelyru mokiniu/studentu darbu parduotuvele. nezinau ar vis dar tokia egzistuoja.
vietiniai bomzturgiai nu tai nezinau nupjauta ir su dildute pagrazinta vamzdzio nupjova gali pati pasigamint turedama nazhofke ir jau anksciau mineta dildute :)) joke ha ha, nepastebejau bomzhturgiuose niekad tokiu dalyku. cia gal del to jog niekad neieskojau :) antikvariatams, tiems supistiems perpardavinetojams, kategorishkas ne.
Kriviciai tai aha, tokie gan neprasti ir gan garsesni lt juvelyrai. Pabrowsink ;)
2011.04.11 @ 18:22 linkas
o tu iš Kauno?:) keli pažįstami ktdm’e studijuoja, galėsiu pasiklausinėt.
pabrowsinau Krivičius, ne visai tokio stiliaus noriu, man labiau masyvus ir paprastas be akmenų ir išraitymų žiedas domina :) norrrs, negaliu apibūdint, reik gyvai pamatyt pačiai, kad suprasčiau, noriu ar ne. žiedas turi mane pasirinkt ;)
kartą mainyk.lt labai lievą žiedą išmainiau į afigienus auskarus. bet tai čia retos sėkmės :)
kodėl antikvariatams kategoriškas ne? ten galima atrast gi unikalių dalykų, tik kainos aišku dėl to užvarytos nenormaliai. bet papuošalų ir veidrodžių iš ten nenorėčiau, kaip ir lovos :D
2011.04.12 @ 16:03 linkas
as net nezinau kuriam cia mestui dabar reiketu save priskirti. na tikrai ne kaunui he he. baiges sitas 4 metu etapas kartu su diplomu. dziaugiuosi tuo. dabar labai smagu sugrizt pas draugus, zinoma, per ilgai neuzhsibunant. pora naktu pora baru (ju daugmazh tiek ir tera ahahha) ir nesdinies. va kaip tik si savaitgali laukia pasitrinimas gatvemis.
antikvariatuos smagu pasitrint paspoksot pailnot pauostyt ka nu bet kai jau nori ka pirkt ar rimtai domies tai susidursi su nezhmonishku ir protu nesuvokiamu kainos uzhkelimu ir proto pisimu jie ten nezhinau ishproteje visi kiek buvau tai susinervines ishejau ir be jokiu vinilu ir dirzhu ar zenkliuku kuriuos buvau nusizhiurejes. nx
o tu cia gerai nori. kieto ziedo ir dar ji realiai pamatyt ir kad jis dar tave pasirinktu na ala :)) taip gali ir ilgam be ishpuoshtos rankos likti :)*
2011.04.12 @ 17:58 linkas
žinoma, kad gerai noriu, ne veltui taip sielvartavau, kai aną pamečiau, ne juokas čia :)
gera alternatyva yra sendaikčių turgeliai, pvz ant Tauro kalno kur būna. tik kad aš labai jau tingiu ieškot. man patinka kai netyčia netikėtai ką nors randi, kai net ieškot nereikia :)
haha kaune tai ten jo, pamenu ėjom į antipsą (??), ir net ne vėlu buvo, kokios 9-10 vakaro, tai laisvės alėjoj kokius 4 kartus marozai “kabino”
2011.04.12 @ 18:20 linkas
antipopsas aha nu ten zodziu jo kauno antipopsininku shtabas blet o buvo kazhkada (priesh kokius metus) gera vieta mediniai stalai stalo futbolas alus ir muzonas ir daugiau jokio papildomo shlamshto. rokbariu dar vadinos he he anyway, va ash net neabejoju jog greit surasi labai grazu ir tave nudziuginsianti zieda :)* uzsuksiu. ryt poryt
2011.04.30 @ 02:58 linkas
o žinai, aš bakalaurą praktiškai apie daiktus rašau (N.Miliauskaitės poezijoj). tai, pasirodo, labai įdomios apie juos ir jų santykį su žmonėm teorinės (fenomenologijoj, daugiausia) medžiagos yra. pvz., kad daiktų kaip funkcijų atlikėjų, vartojimo objektų suvokimas yra antrinis, iškreiptas. žmogus yra kūniškas, o visa, kas jį supa – daiktiška. daiktas nudaiktinamas, paverčiamas vartojimo objektu, pakaitalu, simuliakru, neturinčiu tapatybės, istorijos. nu ir t.t.
klausyk, jei jau aš blog’o komentaruose rašau kažką iš savo bakalaurinio temos, gal šiemet visgi kaip nors pabaigsiu jį?.. (man atrodo, aš jau tikrai tave užknisau su savo nuolatiniais skundais visabelekame šita tema:D)
2011.04.30 @ 10:03 linkas
visai nefilologinė tema, sakyčiau. skamba labai įdomiai :)
dėl tavo bakio manau:
1. parašysi laiku
2. gausi 10
3. aš galėsiu sakyt “nu ką aš sakiau”.
aš tai iš vis nbenoriu rašyt, ne dėl to, kad negalėčiau ar nespėčiau, o dėl to, kad man visa univero sistema šlykšti ir išlindus per gerklę ir aš iš vis gailiuosi, kad lindau į tą akademišką šūdą.
2011.05.09 @ 17:59 linkas
Galim iš piešinio ar nuotraukos padaryt. kaip studentas studentei. emailą tikriausiai matai, parašyk, jei domina.