Man kartais būna gaila, kad esu geras žmogus. Negaliu pasiųst dibilo nachui, nes dažniausiai būna jo gaila. Juk veikiausiai nesupranta, kad yra dibilas, visi kiti irgi dibilai, o aš viena “stoviu graži su baltu paltu” ir šypsaus išmintim trykštančia šypsena. Man kartais būna gaila, kad nieko negaliu apkaltinti dėl lievekiškos situacijos. Juk kai permeti kokiam dibilui kaltę, iš karto pasidaro lengviau. Tačiau kai tenka pripažinti, kad jei nori smagumo, imk ir pasidaryt, norisi paimt į baltas rankeles gesintuvą ir pakartoti sceną iš Irreversible. Ne tą požeminėj perėjoj.
Nes kartais taip viskas nesiseka, žmonės nervina, stebuklai neįvyksta, princai neatjoja, babkės neauga ant to rozmarino, kurį šitaip su meilė prižiūriu. Ir ryte troškina, o niekas neatneša colos su ledukais ir neužsako sicilietiškos picos, mano mylimoji open relationship sėdi pas trolius norglande ir niekas neapkabina, kai noriu visko nekęsti. Ir vakarėlių karmos dėsniai vis dar tobulai pasitvirtina – prieš savaitę radau telefone 7 “kur tu bled esi”, vakar pati tiek išsiunčiau.
Niekaip nepaneigsi, kad vakarėliai, kai tuos smsus randi, būna žymiai smagesni.
Vakarėliai, kai vienintelis naujas draugas yra senstelėjęs taxistas su žila barzda iki pilvo, nėra pakankamai smagūs. Taxistas sako, kad aš labai graži, ir norėtų su manim bučiuotis, kol aušra prašvis. Aš gailiuosi, kad negaliu pasiųst dibilo nachui, nes turiu tik petaką, už kurį jis mane veža per visą miestą namo. Vakarėly tris kartus dibilai išpylė mano alų, keistam rūkomajam/sexodrome šnekėjaus su “man dvidešimt aštuoneri, bet aš vis dar pankas, matai kaip fainai” apie animal liberation ir lytiškai plintančias ligas, mane pametė draugai, o aš pagaliau nesistengiau šypsotis, nes dvam aštuonerių pankas sakė, kad ir pats nuo to yra pavargęs.
Tiesa, sukūriau tikrą ir apgalvotą heiterišką planą – nuo šiol, pavasariui įplaukus į Sereikiškių parką, vėl pradėsiu ten skaityt kygas ir gerti šaltą kavą. Knygos bus visiški muiliakai, o kavą gersiu iš plastikinio bokalo, o jei mano tykią heiterišką egzistenciją vėl ims trikdyti du neigiami Sereikiškių komponentai – speigiantys vaikai ir besipisančios porelės, kartosiu sceną iš Irreversible. Ne tą požeminėj perėjoj. Nors būtų galima jas apjungt.
2011.04.16 @ 18:48 linkas
Kurioje vietoje čia apie gaidelį?
2011.04.16 @ 22:06 linkas
tau pimpalo reikia, bet ne tik jo.
2011.04.16 @ 22:39 linkas
nu tu nuostabiai rašai, taip taikliai ir sąmojingai, visada įdomu paskaityti.
2011.04.17 @ 04:37 linkas
eewl, pavadinime ;)
bbzn, kad viskas būtų taip paprasta ;)
alio, smagu malonu, ačiū!
2011.04.17 @ 14:14 linkas
bet paskaicius sitas rashliavas tave kartais norisi globot ir glostyt kaip koki isalkusi laukini besidraskanti kaciuka. irreversible – hahah nice one :*
2011.04.17 @ 14:27 linkas
like ;D
2011.04.18 @ 16:26 linkas
challenge accepted :D
2011.04.18 @ 18:06 linkas
nagi nagi, daros įdomu ;]
2011.04.19 @ 16:31 linkas
aha :) ziurek viena diena imsiu ir pasinaudosiu “einam alaus” funkcija :)
2011.04.19 @ 17:53 linkas
globa, pasireiškianti alumi, good ;))
2011.04.19 @ 18:55 linkas
o cia jau flirtas :>