supista bokalo magija

Aš esu vienas didelis popsas. Kolegei užsiminus, kad tegali būti tik klasika arba popsas, lėtai nuleidau galvą ir atsistojau į popso gretas.

Vakar mačiau Zuoko užpakalį ir Meką, patyriau daug nesąmonių ir vaikščiojau tamsiais buvusios ligoninės (?) koridoriais. Dar rūkiau cigaretes virš Gedimino prospekto, aplinkui miksėjo lemputės, angelai ir velniukai, o už cigaretes reikės susimokėti šiandien.

Dar buvau klube, kurio beprotiškai nemėgstu, nes ten visi mane liečia, vieni kitus liečia, stumdosi užpakaliais, ir ten nėra Zuoko. Taigi grįžau švintančiomis gatvėmis į namus, kurie seniai nėra mano namai, ir plastmasinį bokalą išmečiau į šiukšliadėžę prie troleibusų stotelės.

Pavasariais aš per daug rūkau, prisigeriu nuo 3 alaus ir mano draugai per daug gerai mane pažįsta. Norėčiau į konferenciją į Oklahamą, norėčiau Į Minesotą. Ten, kur girls are crying, boys are masturbating. Pavasariais aš per daug klausau grupės, kurios vokalistė yra pernelyg panaši į mane. O gal aš veikiau panaši į ją. Ji turi daugiau metų atidirbtos patirties.

Ak, tiesa, ir aš dirbu už ačiū, tuoj nebeturėsiu už ką nusipirkti kojinių, ir mečiau valgyt, kad tiplčiau į dvyliktos klasės džinsus, nes juk negaliu pirkti naujų. Taigi vienintelė atgaiva liko žalioji lagūna, kurios sudėtis yra vanduo, vanduo, ledas, rūgštus vanduo ir mėtinis sirupas. Go, kokteiliai, go!

alus, babkės, darbas, šūdas, vilnius